R.Šimanėlis: kelionė dviračiu į Siriją išmokė daugiau nei universitetas (nuotraukos) 
(143)
Turkija, be to, kad musulmoniška, yra dar ir stipriai proeuropietiška. “Turkų tėvu” vadinamas Atatiurkas sukūrė Turkiją ir suformavo šalies kryptį - Europa. Jis pakeitė arabiškus raštmenis į lotyniškus, transformavo kultūrą, žodžiu, padarė viską, kad Turkija būtų Europos, o ne Azijos dalimi.
Ir tai jaučiasi. Minti per Turkiją greitai nepavyksta, nes tiesiog visur esi kviečiamas arbatos, į vestuves, valgyti apelsinų, gauni nakvynę kaimuose - žodžiu, esi saugomas ir globojamas. Be svetingumo dar jaučiamas ir saugumas. Tačiau šis dėmesys nėra grynai arabiškas ar musulmoniškas. Jis susijęs su vos ne kiekvienam turkui įdiegtu prisijungimo prie ES siekiu. Beveik kiekvienas pašnekovas klausdavo, kaip manau, ar jie kada nors įstos į ES. Sakiau, aišku, kad įstos. Sirija irgi įstos. Ir tada jie taip gražiai nusišypsodavo patys sau…
Prieš pasiekiant Siriją, teko daug girdėti apie jos gyventojų svetingumą. Tarsi tai būtų svetingiausia šalis pasaulyje. Bet patekus ten buvo sunku tuo patikėti. Vos sustoji mieste pagalvoti apie gražų orą, kas nors būtinai prieis ir paklaus ar nereikia pagalbos. Ne - tai ne, bet, jei reikia, tai jie padės, gaiš savo laiką ir nuves, kur reikia, net nupirks tai, ko tau reikia, net pavaišins, dar duos savo telefono numerį - jei ką. Minant pro kaimus, lydi gauja dviratininkų ir motociklininkų - susidaro tikriausia ratų kritinė masė.
Turkijos ir Sirijos svetingumas skiriasi. Sirijos yra natūralesnis. Turkų, mano manymu, labiau susijęs su noru tapti ES dalimi. Bent jau taip jaučiau.
Tačiau šie privalumai dažniau galioja vyrams. Taip pat dviračiu keliaujančiai mano draugei teko susidurti su seksualiniais priekabiavimais ir kitokiais... nuotykiais.
- Gal kelyje teko pažinti įdomių personų?
- Daugybę. Štai po mėnesio Lietuvą turėtų aplankyti toks veikėjas, jau apkeliavęs 198 šalis. Mes susitikome Stambule. Jis metus dėsto Airijos universitete, metus keliauja. Toks ciklas. Jis buvo šalia Pentagono tą dieną, kai į jį rėžėsi lėktuvas, vienintelis liko gyvas, kai šalia kažkokios ambasados sprogo bomba - draugus teko atpažinti iš likusių kūno dalių.
Kijeve porą savaičių gyvenau jachtoje ant Dnepro. Jachtos kapitonas - ne žmogus, o piratas. Bent jau tokios akys, tokie plaukai, tokia šypsena.
Kišiniove patekau į geras rankas - ten vieni iš mano globėjų turėjo glaudžių ryšių su Lietuva, mokėjo pasakyti net garsūjį šūkį: “Kaune irgi galima gyventi“. Dar buvo milijonierius, gyvenantis ant Juodosios jūros kranto, vienuolis, gyvenantis Moldovoje kalno oloje...
Bulgarijoje susitikau kitą dviratininką - 52 metų belgą Emile’į. Šis pats nežinojo, kur mina, tai mynėm kartu ten, kur norėjau. Emile’io istorija labiau primena knygą. Taip ir bus, nes jisai jau rašo knygą apie savo nuotykius, taigi, galiausiai, knyga primins apie jį.
Maždaug dvidešimties Emile’is pateko į vieną pirmųjų avarijų. Jis su ramentais tranzavo per Sacharos dykumą. Afrikoje jį apvogė, vėliau jis ten gavo darbą, dirbo dešimt metų, turėjo namą, moterų, vergų ir maliariją. Paskui jis ten nebedirbo ir keliavo toliau, mokėsi Masačiūsetso technologijų institute, nedavė pinigų B.Gatesui, kai tas prašė, kažkur Azijoje jį pagrobė ir teko sumokėti didžiulę išpirką... Čia dedu daugtaškį – kalbėdamas ne tik apie Emile’į, bet ir apie visus kitus kelyje sutiktus žmones-knygas.
- Ar tavo aplankytų šalių žmonės labai skiriasi nuo lietuvių? Ko iš jų galima pasimokyti?
- Na... Iš jų galima pasimokyti plačiau vartojamos kalbos. Ko dar? Nepasakyčiau, kad skiriasi žmonės. Skiriasi tai, kuo jie tiki. Kuo jie įtikinti. Bet juk mes visi judame link vieno tikėjimo - pinigų. Ar ne?
- O ką tavo sutikti užsieniečiai galvoja apie lietuvius?
- Galiu pasakyti, ką galvoja Sirijos pasienietis. Klausia, iš kur aš. Sakau: iš Lietuvos: “Na, Lithuania”. Paklausė dar kartą. Pradėjo ieškoti mistiško krašto kompiuterio duomenų bazėje. Nerado. Taip ir anaip vartė pasą. Dar kartą paieškojo kompiuteryje. Rado Latviją. Sakau: Lietuva. Dar kažką lietuviškai paaiškinau. Tada jis pradėjo klausinėti kolegų, kas čia per “Lithuania”, “Litvania” ir panašiai. Niekas nieko nežinojo. Taigi praleido.
Bet kiti žino mūsų krepšininkus ir klubuose šokančias merginas.
- Kurios šalys ar kraštai tau labiausiai patiko?
- Aš atsimenu nuotykius ir žmones. Ne šalis. Šalys nieko nereiškia. Visiškai nieko.
- Kokie tavo ateities planai? Bus dar kokių akibrokštų?
- Didžiausias pasaulyje socialinis interneto puslapis.
- Dar nesigaili, kad pernai sudeginai savo diplomą?
- Na, tikrai nėra ką atsakyti (šypsosi). Aš tik tikiuosi, kad jis padrąsins studentus reikalauti, gal net kurti naują universitetą kartu.
(143)
Telšių barzdočius A. Kontrimas dešimtą kartą tapo Guinnesso rekordininku
Telšių rajono Degaičių seniūnijos seniūno Antano Kontrimo barzda – tvirčiausia pasaulyje. Tai A. Kontrimas eilinį kartą patvirtino Italijoje barzda iškėlęs 63,5 kilogramo sveriančią merginą - ankstesnį savo rekordą 100 gramų pagerinęs telšiškis jau dešimtą kartą tapo Guinnesso rekordininku. Neseniai iš Romos, kur buvo registruojami rekordai, sugrįžęs atkaklus žemaitis neslėpė, kad „gerai būtų ir vienuoliktas rekordas“... Portalui lrytas.lt A. Kontrimas sakė nesiekiąs rekordų vardan pačių rekordų. Šou, kuriuose jis dalyvauja, telšiškio nuomone, yra puiki galimybė garsinti ne tik save, bet ir savo kraštą.
Ar amerikietį ištikusi nelaimė nepakenks Kauno įvaizdžiui?
Kaune per nelaimingą atsitikimą sunkią galvos traumą patyrusio amerikiečio profesoriaus Alfredo Ericho Senno pavyzdys miesto įvaizdžio nesugadins ir turistų srautų nesumažins, įsitikinusi bendrovės „Mūsų odisėja“ vadovė dr. Regina Navickienė. Vaikščiodamas su žmona po Kauno senamiestį profesorius A. E. Sennas užkliuvo už stulpo liekanos ir griuvo veidu į žemę. Amerikiečiui lūžo nosis, trūko veido kraujagyslės, buvo sumuštos rankos ir kojos. Apsipylęs krauju miesto svečias buvo nuvežtas į ligoninę.
Vilniaus gatvėse elgetavę mokytojai per porą valandų surinko 1402 litus
Vilniečiai tampa geranoriškais aukotojais, jeigu nuo jų nieko neslepi ir nemeluoji. Tuo įsitikino vienos Panevėžio mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, su kolegomis seminaro metu gavusi neįprastą užduotį – rinkti išmaldą sostinės gatvėse. D. Kriščiūnienė ištraukia iš seifo 3,6 kilogramo sveriantį maišelį. Jame – 1402 litai ir 58 centai monetomis ir banknotais.
Energetikos specialistas S. Kutas: „Žmonės turi žinoti, kokia yra avarijos Visagino atominėje elektrinėje tikimybė“
Niekas negali garantuoti, kad dar vienoje atominėje elektrinėje neįvyks rimta avarija, tačiau jos tikimybė itin maža. Tuo įsitikinęs branduolinės energetikos specialistas, buvęs atominės elektrinės saugumo prievaizdo VATESI vadovas Saulius Kutas. „Jei kuris nors inžinierius sakytų, kad Visagino atominėje elektrinėje pastatysime japonišką reaktorių, kuris neturi jokios avarijos tikimybės, tai niekas juo nepatikėtų. Save gerbiantis žmogus neturėtų taip daryti“, - interviu lrytas.lt kalbėjo S. Kutas.
Detektyvų kūrėjas S. Beckettas: „Aš - normalus žmogus, nors taip galima apibūdinti daugumą serijinių žudikų“
Detektyvų gerbėjai tikriausiai jau įsidėmėjo britų rašytojo Simono Becketto pavardę ir jo pirmajį kūrinį, išleistą lietuvių kalba – „Mirties chemija“. Apgynęs anglų kalbos magistro laipsnį, S. Beckettas dėstė anglų kalbą Ispanijoje, vėliau buvo kelių roko grupių būgnininkas, kartu buvo sėkmingas nepriklausomas žurnalistas.
A. Kubilius: „Partijos turi aiškiai pasisakyti dėl atominės elektrinės“
Artėjant rinkimams socialdemokratai vis dažniau viešumoje suabejoja projektu Lietuvoje statyti atominę elektrinę. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad susitikimuose su opozicijos atstovais pokalbiai ir diskusijos būna konstruktyvios. A. Kubilius interviu Žinių radijui sakė tikįs, kad turėdami visus dokumentus politikai neužsiims siauru politikavimu svarbiais ilgalaikiais klausimais.
D. Jankauskas: „Socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo 7 procentais“
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų. „Ar normalu, kad nepasiturintis valstybės paramą gaunantis žmogus gali pasistatyti namą, nusipirkti brangų automobilį ir toliau gauti valstybės paramą?“ - interviu naujienų agentūrai ELTA retoriškai klausė ministras. Jis pabrėžė, kad parama negali būti skiriama metų metus darbingiems, dirbti nenorintiems žmonėms, nes tai, anot jų, jau net neapsimoka.
„Darom” vadovas K. Sargūnas: „Akcijos esmė – bendrauti“
Ateinantį šeštadienį visos Lietuvos gyventojai vėl raginami imtis pavasarinio viešųjų erdvių švarinimo. Jau penktą kartą vyks akcija „Darom 2012”.
L. Donskis: „Internetas politinį elitą baigia sutrinti į dulkes“
Netrukus visai nebebus svarbi nei Seimo, nei Vyriausybės, nei prezidentės nuomonė apie aktualius ir skandalingus šalies įvykius. Svarbiausius įstatymus, Valstybės gyvenimo normas nustatinės ne parlamentas, vyriausybė ar teismai, o socialinių tinklų suburta piliečių bendruomenė. Neturinti apibrėžtos struktūros, veikianti kaip stichiška valia, o ne institucija. Taigi – minia. Ji įsiurbia socialiniuose tinkluose pulsuojančią galią. Apie socialinės tinklaveikos pavojus ir galimybes sukurti teisingesnę visuomenę – pokalbis su europarlamentaru, filosofu Leonidu Donskiu.
Mokesčių inspekcija pataria nelaukti paskutinės deklaravimo dienos
Pastarąsias savaites kone kasdien Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje apsilanko apie tūkstantį lankytojų, kuriems pagal įstatymą privalu iki gegužės deklaruoti pernykštes savo pajamas. Kaip sekasi aptarnauti pavasario viduryje tradiciškai išaugančius interesantų srautus, atsakydama į naujienų agentūros ELTA klausimus, aiškino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Judita Stankienė.
