Populiarus norvegų rašytojas Torgrimas Eggenas savo šalyje garsėja ne tik kaip talentingas romanistas, bet ir kaip kandus šiuolaikinių visuomeninių bei kultūrinių pokyčių vertintojas.
Postmodernizmo kronininku vadinamas rašytojas išsiskiria plačiu domėjimosi lauku: politika ir muzika, religija ir informacinės technologijos, architektūra ir kulinarija.
Daugiau kaip tūkstančio straipsnių ir tuzino knygų autorius, išmėginęs muzikanto, žurnalisto, redaktoriaus, vertėjo, radijo laidų vedėjo darbus, Lietuvos skaitytojams tapo žinomas išvertus jo tarptautinį pripažinimą pelniusį romaną „Dizaineris“ – groteskišką šiuolaikinio žmogaus patirčių ir savivokos studiją.
Neseniai rašytojas svečiavosi Vilniuje ir lietuviškai auditorijai pristatė savo naujausią romaną „Hermanas“, kurio veiksmas vyksta Fidelio Castro valdomoje Kuboje. Išskirtiniame interviu lrytas.lt Torgrimas Eggenas dalijasi mintimis apie savo kūrybinio kelio vingius, Vakarų visuomenės išsigimimą ir net apokaliptines ateities vizijas.
***
- Dėl plataus interesų rato ir žurnalistinės veiklos dažnai esate vadinamas norvegiškuoju Tomu Wolfe’u. Šis garsus amerikiečių autorius sykį yra pasakęs, kad „rašytojas rašo knygą tam, kad ją pamirštų, o skaitytojas skaito knygą tam, kad ją įsimintų“. Kodėl rašote jūs?
- Norėčiau atsakyti, kad rašau savo smagumui, bet tai nebūtų visiška tiesa. Smagu būna tik kartais, o kartais rašymas yra tiesiog siaubingas darbas, tačiau tai yra mano darbas. Ar jūs klausiate dantisto, kodėl jis gręžia dantis? Jis tai daro, nes toks jo pasirinkimas, o mano pasirinkimas - rašyti.
Išties mane kartais vadina norvegiškuoju Tomu Wolfe’u, tikriausiai todėl, kad aš, kaip ir jis, nemažai dirbau kaip žurnalistas, o jo darbai man buvo įkvėpimo šaltinis. Taip pat mano darbuose pagrindinis nagrinėjimo objektas yra visuomenė ir joje vykstantys pokyčiai.
- Savo garsiausiame romane „Dizaineris“, su kuriuo tapote žinomas daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos skaitytojams, šiuolaikinę vakarietišką visuomenę vaizduojate kaip vartotojiškumo liūną. Negi viskas taip blogai?
- Taip, vartotojiškumas mūsų visuomenėje baigia viską užgožti. Nežinau, kaip žmonės gyvena Lietuvoje, tačiau Norvegijoje vienam žmogui tenka daugiausia kvadratinių metrų gyvenamojo ploto visame pasaulyje. Šį plotą mes užgrūdame brangiais daiktais, bet niekada nieko nesikviečiame į svečius. Vienui vieni sėdime su visu tuo griozdu. Pasekmė - Norvegijoje žmonės labai vieniši.
- 1998 metais paskelbėte esė „Godumo kultūra“, kurioje rašėte, kad norvegai yra „nepadoriai turtingi“. Kas toji „godumo kultūra“ ir ar nuo tada, kai pasirodė jūsų esė, situacija pakito?
- Vartotojiškumas ir yra „godumo kultūra“, beje, aš tą esė kaip tik ir parašiau dirbdamas ties „Dizaineriu“, tad abiejuose kūriniuose atsispindi tos pačios problemos. Padėtis per pastaruosius dešimt metų tik dar pablogėjo. Mes dabar dar turtingesni. Pateiksiu pavyzdį: kai aš augau, kalbėti apie pinigus buvo laikoma vulgaru. Šiandien jau beveik vulgaru yra nekalbėti apie pinigus. Anksčiau niekada nebūčiau įsivaizdavęs pokalbio, kuriame jūs pasakytumėte „beje, kiek tu uždirbi?“. Šiandien žmonės tai daro nuolat. Štai kuo mes tampame. 2 psl.>>
AP
