Meška už sienos ar rusas mumyse? 
(127)
Tai, kad rusų kultūra (koncertai ir šou, radijas ir kino filmai, TV laidos ir serialai, baletas ir šokiai etc.) Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį tampa vis populiaresnė ir „savesnė“ – neginčytinas ir net jau kiek nuvalkiotas faktas.
Tiesa, šis faktas daugiau nei vien prof. Vytauto Landsbergio ir Vytauto V. Landsbergio apmąstymų ir įspėjimų taikiniu tapo gal tik prieš pora metų, kai platesnius Lietuvos visuomenės sluoksnius bene pirmąsyk po Nepriklausomybės įtvirtinimo išjudino diskusija: važiuoti Lietuvos prezidentui į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos ar ne?
Tų pačių 2005 m. rugsėjį „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų viešosios nuomonės „rusiška“ tematika tyrimą. Į vieną iš klausimų „Kas labiausiai lemia rusiškos kultūros populiarumą Lietuvoje?“ 28,3% respondentų pasirinko atsakymą „ilgametė Rusijos okupacija“, 20,2% pirmenybę teikė „nostalgijai sovietmečiui“, 18,3 – „kitų (ne rusų) užsienio kalbų nemokėjimui“, 7,7% sutiko su formuluote, kad dėl to kalta „didelė rusiškos produkcijos pasiūla“, 6,8% buvo nusiteikę pozityviai, pritardami paaiškinimui, kad populiarumą sąlygoja „kokybiška rusiška produkcija“, o likęs penktadalis rinkosi kitus atsakymų variantus arba neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pažymėtina, kad patys apklausos rengėjai rusiškumą suvokė kaip ateinantį iš išorės – praėjusios epochos palikimo ar kaimyninės valstybės pastangų. Tačiau tuo pat metu šiam klausimui išpopuliarėjus ir (panašu, kad ilgam) įsitvirtinus lankomiausių interneto svetainių (anoniminėse) diskusijose, išryškėjo kitokios pagrindinės pozicijos: arba šis klausimas (ne be aktyviųjų IP iš Latvių gatvės pastangų) diskvalifikuojamas kaip lietuviškojo šovinizmo ir rusofobijos fantomas, arba kvalifikuojamas kaip Rusijos visuminio įsigalėjimo Lietuvoje plano elementas, arba „nukeliamas“ svarstymais apie lietuvių mentalitetą.
Pastarąja linkme dažniausiai ir suka paskutiniu metu lietuviškąją rusofiliją vis drąsiau diagnuozuojantys mūsų negausūs „provakarietiški“ kultūros kritikai ir politikos apžvalgininkai (nuo Laimanto Jonušio iki Rimvydo Valatkos).
Jiems oponuoja kur kas gausesni įvairaus plauko sentimentalistai, idealistai, romantikai, santarvininkai ir kairuoliai, ginantys mūsų rusišką dvasią kaip sveiką priešnuodį materialistinei vesternizacijai. Tuo tarpu dauguma kultūrinėms diskusijoms abejingų Lietuvos žmonių tiesiog romiai virškina tai, ką jiems siūlo žiniasklaidos ar šou verslo banginiai ir rykliai, (re)produkuojantys ir skleidžiantys rusiško turinio ar formos popsą (antai nuo 1996 m. Lietuvos eterį drebinanti/teršianti Russkoje radio Baltija formaliai yra transliuojama „Radiocentro“ dukterinės įmonės).
Žurnalo redakcija visą pastarąjį dešimtmetį kartkartėmis vis mėgindavo iš įvairių autorių išgauti rimtą rusų kultūros paplitimo Lietuvoje analizę. Tačiau pavykdavo sulaukti tik vieno kito esė šia tema (Vytautas Kontrimas, „Veidu į Rusiją“, in: NŽ-A, 2001, Nr. 4; Nerijus Šepetys, „Laiškas redaktoriui [iš Maskvos], in: NŽ-A, 2003, Nr. 4; Andrius Užkalnis, „Rusofilija: bailių sielų sodas“, in: NŽ-A, 2006, Nr. 1–2). 2 psl. >>
(127)
Vandalų nusiaubtos Bitėnų-Šilėnų kapinės atgyja
Rambyno regioniniame parke (Pagėgių savivaldybė) vandalų nuniokotos senosios Bitėnų-Šilėnų kapinės prašviesėjo - jose atidengtas paminklas įamžino visų čia palaidotų žmonių atminimą.
Istorikas L. Truska: „J. Brazaičio kaulus geriau palikime ilsėtis ramybėje“
Prieštaringai vertinamos 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės pirmininko Juozo Brazaičio perlaidojimo ceremonijoje sekmadienį Kauno valdžia dalyvaus, Seimo ir Vyriausybės vadovai atvykti neketina. Nacių okupacijos pradžioje susikūrusios Laikinosios vyriausybės vadovo perlaidojimas sukėlė žydų bendruomenės protestus.
Dėkojo JAV istorikui už istorinės atminties apie totalitarinius režimus saugojimą
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo JAV istorikui Timothy Snyderiui už Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui reikšmingos istorinės atminties apie totalitarinių režimų nusikaltimus gynimą. „Ačiū už Jūsų drąsą ir pasiryžimą priminti visam pasauliui, kad Europa XX amžiuje kentė nuo dviejų totalitarinių režimų, vykdžiusių siaubingus nusikaltimus žmogiškumui. Nepaisant skirtingos nacizmo ir stalinizmo teroro išraiškos, metodų ar masto, užuot priešinant vieną totalitarizmą su kitu, būtina puoselėti abiejų režimų aukų atminimą“, - teigė A. Ažubalis.
Istorijos bestselerio autorius T. Snyderis: „Priimti Vilnių iš Stalino rankų buvo negražu, bet logiška“
Dalis lietuvių talką naciams žudant žydus vadino keršto akcija norėdami nuslėpti gėdą dėl kolaboravimo su sovietais. Lietuva, priimdama Vilnių iš okupantų rankų, pasielgė negražiai, bet politine prasme – protingai. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidalijo garsus JAV istorikas bei rašytojas Timothy Snyderis. Savo veikalu „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ labiausiai išgarsėjęs 43 metų profesorius T. Snyderis šią savaitę lankosi mūsų šalyje. Tos kruvinos žemės – tai dabartinės Baltijos valstybės, Baltarusija, Ukraina, Lenkija.
J. Brazaičio perlaidojimas kelia aistrų
Lietuvai ruošiantis sutikti ir garbingai perlaidoti 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikus, vėl paaštrėjo diskusijos dėl šešias savaites veikusio ministrų kabineto prieštaringo palikimo. Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą, tačiau kritikai sako, kad jos politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų perlaidojimui, bet jos atstovai oficialiuose renginiuose nedalyvaus.
Vingio parko vokiečių karių kapinėse perlaidoti ekshumuoti vokiečių karių palaikai
Trečiadienį Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo Vilniaus Vingio parko vokiečių karių kapinėse vykusioje ekshumuotų vokiečių karių perlaidojimo ceremonijoje.
VDU nebeleidžia rengti konferencijos apie Kaune perlaidojamą 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą
Vytauto Didžiojo universitetas nusprendė nebeleisti jame šeštadienį planuotos konferencijos apie 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį, kurį sekmadienį planuojama perlaidoti Kaune.
Paskutinis Lietuvos partizanas R. Kalanta
„Kasmet gegužės 14 d. Kauno Muzikinio teatro sodelyje reikėtų ne pigius roko ar bliuzo vakarėlius rengti. Toje vietoje, kur 1972-aisiais susidegino Romas Kalanta, turėtų aidėti Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos saliutai“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino istorikas ir istorijos mokytojas Kęstutis Kasparas.
Kam priklauso R. Kalantos fakelas?
Niekam. Ir visiems. Bet koks bandymas naudotis Romo Kalantos atminimu vienos kažkokios grupės politiniams tikslams pateisinti yra amoralu ir menka. 1972 metais tų, dabar bandančių pasigviešti Lietuvos laisvės simbolį siekiu pateisinti savo nepateisinamą iškrypėlišką teisės, tiesos ir teisingumo supratimą, šalia mūsų nebuvo. Sovietų laikais jie tylėjo.
Tutanchamono laikų paroda Japonijoje liks dar metus
Paroda, pavadinta „Tutanchamonas ir faraonų aukso amžius“, Japonijoje liks dar vienus metus, nepaisant Egipto pageidavimų sulaukti už ją didesnio atlygio, sekmadienį paskelbė Egipto naujienų agentūra „Al Ahram“.
