Rapolas Rakalas: Merginas reikia tikrinti melo detektoriumi (I) 
(116)
Tarp ilgesio Gabrielei ir trupinių lovoje prabėgo antroji savaitė. Aišku, trečiąją savaitę pokalbiai “Skype” buvo retesni ir trumpesni nei anksčiau. Tai suprantama, bet pastebėjau, jog Gabrielė kiekvieną vakarą turėjo ką veikti: tai ji eina kartu su azerbaidžaniečiais į vakarėlį, tai su amerikiečiais valgo barbekiu, tai su belgais ragauja belgišką alų.
O mano gyvenimą užpildė televizorius, alus ir sumuštiniai. Na, dar liūdni pokalbiai su Benediktu.
Štai ir pradėjau mąstyti, kodėl man su kiekviena diena vis liūdniau, o Gabrielei - vis linksmiau? Aišku, aš negalėjau reikalauti, kad ji nesilinksmintų. Juk ką tame Briuselyje daugiau daryti? Bet man labai būtų patikę, jei ji irgi viena sėdėtų prie televizoriaus, valgytų “popkornus” ir užsigertų pigiu belgišku alumi.
Ir pagaliau savaitės viduryje mano maldavimai buvo išklausyti. Vakare kalbantis „Skype“ Gabrielė pasakė: „Kaip visada organizuojamas kažkoks vakarėlis, tačiau man jie jau nusibodo. Šiandien niekur neisiu“.
„Ir aš niekur neisiu, Gabriele“, pasakiau jai, lyg ji ir pati to nežinotų.
Užmigau laimingas. Juk nereikės savęs kankinti, kad vakarėlio linksmybėse Gabrielė susiranda kitą, kuris gražesnis, linksmesnis, šmaikštesnis, turtingesnis. Gal ir ne toks, bet juk naujumo ir įvairumo norisi ne tik vyrams. Tą puikiai žinojau dar iš savo viengungystės metų, kai mano lovoje guodėsi būsimoji nuotaka, kaip ji galėjo išduoti su manimi savo vyrą, kuris gražus, geras, dėmesingas turtingas – jai ką tik buvo padovanojęs džipą. Aš tuo metu nebuvau nei merginoms dėmesingas, nei turtingas – tik gražus ir ciniškas. Štai tokių aš ir bijojau Briuselyje.
Užmigau laimingas. Sapnavau, kad mes kartu su Gabriele susikabinę už rankučių vaikštome po Briuselį, „Grand Place“ geriame alų, bučiuojamės prie „Mannekenpis“ berniuko. O paskui patenkame į kažkokį vakarėlį, kur daug gražių jaunuolių. Ir aš tampu lyg nematomas - Gabrielė manęs visai nepastebi. Ji flirtuoja su kitais berniukais ir – o siaube – ji bučiuojasi su jais. Ji su jais šokdavo, o aš stovėjau kampe ir kietai suspaudęs lūpas žiūrėjau. Kartais dingdavo. Tada aš jos pradėdavau ieškoti. Tačiau veltui. Ji atsirasdavo, tačiau visada kitame kampe nei aš. Ir su kitu vaikinu. Aš ją mačiau, o ji manęs – ne. Aš norėjau prie jos prisiartinti, bet ji vis tolo nuo manęs.
Prabudau išpiltas prakaito. Trečia valanda ryto. Pasivartęs pusvalandį supratau, kad nenurimsiu, jei su ja nepasikalbėsiu. Tačiau žadinti pusiaunaktį negražu. Be to, ką aš jai sakysiu: „Sapnavau, kad mane išduodi“. Nusprendžiau parašyti žinutę, gal mano begalinis noras su ja bendrauti bus patenkintas. Parašiau, kad ją be galo myliu. Ji po kelių minučių man parašė, kad ir mane myli.
To man ir tereikėjo. Puoliau skambinti, - juk ji jau prabudo. Tiesa, skambinau ne į jos mobilųjį, bet į viešbučio kambarį. Bet niekas neatsiliepė. Kaip čia tai gali būti? Juk jei ji sugebėjo man atsakyti, tai nemiega, kodėl nekelia? Skambinu dar kartą. Tyli.
Tada paskambinu į mobilųjį. Ji pakelia.
“Gabriele, tu ne kambaryje?”, - iš karto užsipuolu. 2 psl. >>
(116)
Sigitas Parulskis: Gimimo dienos skylė
Keturiasdešimt septynios tamsiaplaukės graikės prie sūrių Egėjo jūros vandenų skutasi barzdas ir ūsus. Tiesa, kai kurių plaukai šviesūs, bet akivaizdu, kad tai nenatūrali jų spalva, juos išduoda kojų plaukeliai, jie padengę odą tankiu, šiurkščiu kilimu, stangrūs ir trumpi, negailestinga ražiena, nes taip pat nuolat skutami, tokie jau dėsniai, kuo dažniau skuti, tuo tankesnė ir atsparesnė tavo kūno augmenija, kuo labiau rauni, tuo sodresnis pluoštas styro iš nosies, tuo įžūlesnės antenos styro iš ausų lokatorių.
Dailininko Donato Biliaus žvilgsniu: taksi automobilį Vilniuje keičia kojos
„Centriuke, centriuke?“ Veltui vilniečiai šiomis dienomis bando prisišaukti taksi automobilį. Įtarę mokesčių aferą, reidą prieš taksi bendroves surengė policijos bei Mokesčių inspekcijos pareigūnai ir sujaukė taksistų darbą. Kaprizus rodo šie - dispečerės neatsiliepia, taksi vairuotojai bodisi kur nors pusvelčiui važiuoti ir grasina Vilniui eismą paralyžiuosiančiu streiku. Tai ką daryti klientui? Nelaukite taksi - rinkitės „Ford Kojos“. Ir pigu, ir legalu.
Visi nori dorų ir sąžiningų vaikų. Bet ar užtenka tik norėti?
Konstitucijoje įtvirtintas labai gražus šeimos modelis. Bet ar jis įsikūnija realybėje? Ir kas daugiausiai už tai atsakingas? Vilniaus Trakų Vokės vidurinės mokyklos 10 klasės mokinė Laura Bruklytė apie tai susimąstyti siūlo tėvams, nes ne šalies įstatymai, o suaugusių žmonių kasdieniai pasirinkimai kloja pamatus šeimos gyvenimui. Mergina taip pat įsitikinusi, kad ne gimdytojų žodžiai ir pamokymai, bet jų pavyzdys turi daugiausia įtakos vaikų elgesiui.
Vladimiras Romanovas: „Kol ryjami Lietuvos žmonių pinigai, mes niekada gerai negyvensime“
"Stebiuosi mūsų protėvių istorija, kuri patyliukais išnyko kaip dabar nyksta lietuvių tauta. Kažkada Lietuva Sarmatijos valstybėje vadinosi Bazilika ir buvo kultūros, dvasios centru visų tautų, kurias simbolizavo Vytis ant balto žirgo", - diena.lt cituoja verslininką Vladimirą Romanovą.
Ką galvojate, arba stebuklas vienu pirštu
Vieną gražų rytą – tokie rytai ištinka itin retai, todėl jie yra svarbūs – supratau, kad nieko negalvoju. Lyg budistas, patyręs nušvitimą. Tik jam reikia ilgų metų ir pratybų, o aš be jokių pastangų, apžavėtas šiuolaikinių technologijų, kaip antai televizijos, interneto, išmaniųjų telefonų, robotų ir nanobotų, kerų. Įjungiu/išjungiu, įvedu, spaudau, maigau, ištrinu. Galvoje tuščia, nes ekranuose srūvanti informacija dirgina tik akis, bet ne smegenis ir, juo labiau, ne širdį. Gal ir gerai, nes tokia dirgiklių gausa, į juos visus reaguojant, turbūt greitai pribaigtų.
Krescencija Šurkutė: Lietuvos šalies žmonių padavimai XCVII: penkta drakono koja
Pernai taip padauginau žvalinamosios energijos suteikiančio dopingo, kad švenčių maratono nebaigiau dar ir šiemet. Vos lioviausi siautėjusi su tautiečiais, švęsti Senųjų Naujųjų pakvietė rusai su pačiu Romanovo Gergijevu priešakyje, specialiai atvykusiu pasveikinti tų 70 proc. lietuvių, kurie jau pavargo tokiais būti. O dabar dienas ir naktis leidžiu Raudonųjų žibintų kvartale su pačiu Juoduoju drakonu.
Dailininko Donato Biliaus žvilgsniu: visagalės meilės kvaitulys D.Rimšaitę privertė labiau mylėti gražuolį rublį, o ne litą
Buvusi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinės narė Donata Rimšaitė į savo naująją tėvyne sugrįžta tuščiomis rankomis, tačiau su viltimi, kad bent rusų sotaus gyvenimo pažadai – nebus užmiršti. Prieš metus beveik 6 tūkst. litų gaunamą atlygį per mėnesį į kalną rublių, kambarį sporto centre ir svajones tapti Rusijos sporto žvaigžde iškeitusi D.Rimšaitė dabar skina savo poelgio vaisius Lietuva penktadienį išspyrė iš Londono olimpiados traukinio apsimelavusią ir savo pabėgimo iš gimtinės versijose pasiklydusią sportininkę.
Drakono metų proga – kinų astrologija
Atšliaužiant Drakono metams, kurie pagal kinų Mėnulio kalendorių prasidės sausio 23 d. ir Rytų Azijoje bus sutinkami itin triukšmingai bei pompastiškai, siūlome ištrauką iš Godos Juocevičiūtės ir Raimdondo Dikčiaus knygos „Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas“. Autoriai pasakoja apie esminius Rytų ir Vakarų astrologijos skirtumus, o kinų Naujųjų metų proga lrytas.lt siūlo iš arčiau susipažinti su žmonėmis Drakonais.
Sigitas Parulskis: Dramblio laidotuvės
Jos akys buvo tamsiai rudos ir tokios pat didelės kaip ir krūtys. O gal atvirkščiai. Kažkokiu nepaaiškinamu būdu tai sudarė pašėlusiai magišką binarinę kompoziciją, beveik kaip sovietų laikais silpnapročiai agitatoriai kalbėdavo apie Leniną: sakau Leninas, o galvoje turiu partiją. Sakau partija, o galvoje turiu Leniną.
Dailininko Donato Biliaus žvilgsniu: kartūs R.Žemaitaičio mokymo vaisiai
31|
Mokslo šaknys karčios, tačiau vaisiai ne visada būna saldūs. Parlamentaras „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis trumpam tapo istorijos mokytoju Gardamo pagrindinėje mokykloje. Pilietinio ugdymo pamokoje devintokams jis aiškino kas yra tvarka ir teisingumas. Naujasis „mokytojas“ uoliai petelne daužė snukius konservatoriams, spardė užpakalį europarlamentarui Vytautui Landsbergiui, premjerą Andrių Kubilių vadino debilu, o Seimo narius durniais.
