Lietuva. Nepamirštami žaidėjai, nepamirštama komanda. Nepamirštama pamoka.
Lietuviai sugrįžta. Kupini beprotiškos jėgos ir subtilaus grožio, karingai nusiteikę ir skriejantys tarsi šuoliais pasileidę laukiniai arkliai. Savo išvaizda prilygstantys šveicarų gvardijos sargybiniams, savo bicepsais - jūreiviams iš filmo „Šarvuotis Potiomkinas“ (atsargiai, nuo 1940-ųjų lietuviai nelabai myli rusus) ir kaip reta - klastingi.
Lietuviškas maitvanagis
Šarūnas Jasikevičius. Jo vardą galite tarti kaip „charognard“ (prancūziškai - „maitvanagis“).
Ar jis stovėtų, ar sėdėtų - jo pilna visur. Kai prireikia, lietuviškas maitvanagis net tildo siaučiančią publiką - juk nevalia per spektaklį trukdyti aktoriui. Kartais jis iškeikia komandos draugus net stipriau negu mačo teisėjus.
Žodžiu, kaip ir jo perdavimai ar tritaškiai, jis visada kupinas netikėtumų. Jau nekalbant apie jo paskutinį žodį prie pasmerktų „Les Bleus“ („Mėlynųjų“ - taip vadinama Prancūzijos rinktinė. - Red.) kapo. Chrestomatinė ir skaudi dešimties minučių krepšinio pamoka - ir antrojo ketvirčio pabaigoje lietuviai jau pirmauja 42:25.
„Mes ginamės kaip stulpai!“ - nesutikdamas su ankstyvomis laidotuvėmis aimanuoja garsusis Prancūzijos televizijos komentatorius George'as Eddy.
Galbūt tai - tiesa, tačiau žali-balti, kurių spalvas dar papildo raudonžiedės ir geltonžiedės gėlelės - tribūnose nuolat matomos jų žmonos, dukterys ar seserys, strimgalviais šauna į ataką tarsi Apokalipsę pranašaujantys raiteliai.
Po kiekvieno sėkmingo metimo jie vienas kitam puola į glėbį ir tapšnoja per petį. Galiausiai jie taip įaudrina visą Madrido areną, jog už aikštės įsikūrusi aistringiausių Lietuvos sirgalių tribūna lyg dūzgiančių bičių avilys visiems aplinkui jau kelia nenusakomą siaubą!
Būtų per silpna sakyti, jog jie atakuoja. Jie tiesiog griaudi kaip tas pagoniškas lietuvių dievas Perkūnas.
Turėdamas 19 taškų persvarą gali sau leisti viską. Todėl ilgai netrunka sulaukti ir dar vieno smūgio, kurį suduoda pagrindinis šio vakaro dirigentas. Meistras, išsiskiriantis boksininko nosimi, antkeliu ant dešinės kojos ir smegenų pusrutuliais, kurie seniai jau pranoksta visus NASA kompiuterius.
Jis „pakabina“ ore Javtoką, galingą bombonešį trumpai kirptais plaukais. Šiek tiek vėliau berniukiškomis garbanomis ir skaisčiais skruostais „Mėlynuosius“ pribaigia aikštėje pasirodęs gražuolis Jasaitis.
Meistrui sekasi viskas. Perdavimai per nugarą ar kamuoliui atšokant nuo žemės, piruetai ar tiesūs sprigtai į nosį, nuo kurių vienu metu iš karto kenčia net dvi jo pasirinktos aukos - 218 cm ūgio milžinas Fredas Weisas ir apsukrusis NBA numylėtinis Tony Parkeris.
Beprotiškas miklumas 2 psl.>>
Mindaugo Kulbio nuotr.
