Ar persės vilniečiai iš automobilių į metro? 
(42)
Diskutuojant apie metropoliteno privalumus ir trūkumus pasigirsta abejonių, ar vilniečiai bei miesto svečiai persėstų į metro iš savo automobilių kabinų. Girdi, kas važinėjo mašinomis, tas ir važinės. Tačiau ar teisingas toks posakis?
Žinoma, naivu tikėtis kad metro atidarymo dieną visos spūstys gatvėse išnyks bei visi masiškai pradės naudotis naująja transporto rūšimi. Be abejo, mieste ir toliau važinės krovininiai automobiliai, keleiviniai autobusai.
Bet ar bus verta studentui ar šiaip tarnautojui taupyti kelis tūkstantėlius savo asmeniniam vėžimui? Juk jį ir nusipirkti reikia, ir apdrausti, ir įrengti signalizaciją, ir įsigyti magnetolą, ir dekoruoti išoriškai bei iš vidaus, nuolat valyti, rūpintis technine apžiūra. Maža to, remontuoti, pilti tepalų ir kurą! O kur dar baudos už eismo taisyklių pažeidimus, kur nenumatytos išlaidos. Tiesa, dar dar ir vairuotojo pažymėjimą įgyti reikia. Be to, teks mokėti už parkavimą arba jo ilgai ir nuobodžiai ieškoti deginant kurą ir gaištant laiką.
Taigi, ar verta turėti visas aukščiau aprašytas išlaidas ir stovėti spūstyse piko metu? O dar jei automobilį pavogs? Žinoma, galima ir kasko draudimu apsidrausti, bet visa tai – vis papildomos išlaidos. Naudojantis metro - nei kamščių, nei avarijų, nei parkuoti, nei draustis, nei kurą pilt, nei bijoti, kad pavogs, jokia technine apžiūra rūpintis nereikia. Ir dar - jokių baudų už eismo taisyklių nesilaikymą.
Taigi daugeliui važinėti metro bus tiesiog paprasčiau, nei automobiliu. Nusiperki metinį bilietą miesto transportui ir važinėk kiek tinkamas bet kuria kryptim kiek tik nori. Jokių apylankų, jokių chuliganų keliuose. Ir dar nereikia šalti, šlapti po lietumi bei kęsti vėją.
O svarbiausia tai, jog su metro iš taško A į tašką B nuvažiuoti bus tiesiog greičiau. Ir, beje, sveikiau planetai - mažiau CO2.
Tad skeptikams, kurie teigia neva į metro persės tik tie, kurie dabar važinėja troleibusais, autobusais ir maršrutiniais taksi, galima atsakyti tik vieną - tai labiau švietimo, o ne metro klausimas. Žuvis - kur giliau, žmogus - kur geriau!
(42)
Apie tikrą ir tariamą rūpestį: ką TV laidoje nutylėjo R. Vanagaitė
Aplankė keliasdešimt globos namų, o visas negeroves priskyrė vienai Strūnai. Toks įspūdis man susidarė, kai televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ išgirdau kalbant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narę Rūtą Vanagaitę. Šioje laidoje buvo diskutuota svarbiu klausimu: „Ar yra vietos pensininkams Lietuvoje?“, o nuklysta į lankas. Televizijos studijoje R. Vanagaitė kalbėjo labai emocingai. Ji stebėjosi, kad atsidūrę globos namuose neįgalūs asmenys miega ant geležinių lovų, gaminamų Pravieniškėse.
Už verslo bendruomenės nuomonę – grasinimai prokuratūra
Buvau šokiruotas LR Seimo Aplinkos komiteto pirmininko Jono Šimėno pareiškimo, kad už Klaipėdos pramonininkų asociacijos vardu pareikštą nuomonę apie Atliekų tvarkymo įstatymo projektą būsiu apskųstas prokuratūrai.
Apie A. Užkalnio pamokymus valytojai Norvegijoje
Lietuvos interneto erdvėje, jau pavargusioje nuo tautą gyventi mokančių Andriaus Užkalnio pasakojimų apie emigrantus ir gimtinėje pasilikusius lietuvius, neseniai sužaliavo dar viena istorija, visiškai neišskirtinė: A. Užkalniui užkliuvo lietuvė Aistė, dirbanti valytoja Norvegijoje.
Jei valstybės institucijų priežiūra padeda išvengti bankų bankrotų, tai barono Miunhauzeno savęs pakėlimas už plaukų buvo teisybė!
Pavadinimas skamba provokuojančiai, tiesa? Visi norime, kad juodai dienai taupyti pinigai bankuose neprapultų. Galima sakyti, mes valdžią priverčiame prižiūrėti bankų veiklą ir garantuoti indėlių saugumą. Ar įmanoma, kad toks valstybės rūpestis mums kuo nors kenktų? Įmanoma. Visi žinome patarlę: kiekviena lazda turi du galus. Taigi apie kitą lazdos galą.
S.Kovaliovas savo bylos kopijas turi - pinigų leisti nereikia
„Lietuvos ryto“ 2012 m. sausio 24 dienos numeryje išspausdintas Dalios Gudavičiūtės straipsnis „Bylos kopija – brangi“. Straipsnyje teigiama, kad Piliečių gynimo paramos fondo vadovas S.Kaušinis ieško, kas galėtų nukopijuoti S. Kovaliovo baudžiamąją bylą, kad ją galėtų įteikti Rusijos žmogaus teisių gynėjams.
Apsnigti laiptai Kaišiadorių traukinių stotyje - žingsnis iki nelaimės
Rašau ne apie A.Rimiškio bėdas kelyje, o apie daug svarbesnę problemą - apie pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Antradienį, 8 val. ryto, laiptai buvo apsnigti, slidūs. Eidami žmonės klampojo, griuvinėjo. Iki nelaimės, skaudžios traumos, regis, - vienas žingsnis.
Bibliotekose yra tinginiaujama
Prieš keletą dienų lrytas.lt perskaičiusi straipsnį apie bibliotekininkių skundus („Mažėja skaitytojų, nėra knygų. Nereikia ir bibliotekų?“, Vanda Baronytė), nusprendžiau pakutenti šį dar nepajundintą visuomenės sluoksnį - bibliotekininkių nedarbo sąjungą. Taigi atėjo laikas rimtam pokalbiui, mielosios. Bibliotekininkių skundus, kad pas jas nieks neina ir neskaito knygų, girdžiu jau begalę metų, ir jie iš tikrųjų nusibodo (tikriausiai ne man vienai). Bibliotekininkės – dar viena žmonių rūšis, kuri skundžiasi visokiuose kultūriniuose leidiniuose bei kitokio pobūdžio žiniasklaidoje vos tik pasitaikius progai.
Aukštosios technologijos įkalina žmogų
Be didelės įžangos noriu pasakyti, kad ateityje geriau jau nebus jokiose srityse: nei gamoje, nei žmonių tarpusavio santykiuose. Geriau jau nebus nei ekonomikos, nei socialinėje, nei žmonių sveikatos srityje. Svarbiausia, kad kuo toliau, tuo labiau žmonija tampa savo pačios sukurtų naujųjų technologijų įkaitė ir net auka. Dėl įvairiausių aukštųjų technologijų, internetinių galimybių mes vis labiau prarandame laisvo žmogaus statusą, pojūtį, prigimtį. Praktiškai mes visi atsiduriame dideliame, Žemės didumo kalėjime, kurį patys sau ir susikūrėme.
Atviras lietuviškos žiniasklaidos gerbėjo laiškas N.Venckienei
Nebeapsikenčiau - ech, Neringa, Neringa, kaip gi Jūs šitaip galėjot? Negi tikrai nesuprantate, kad esat pati didžiausia Lietuvos teisingumo problema ir gėda? Jei ne Jūs, Lietuva būtų visiškai garbinga ir absoliučiai teisinė valstybė. Ko gi negalėjot patylėti ir nesikišti, kur padoriai, paklusniai ir supratingai nesikiša kiti garbingi Jūsų kolegos?
Vieno mėnesio mažylės siaubo naktis Santariškėse: tūkstantis litų, arba neišleisim iš ligoninės!
To nelinkėčiau net baisiausiam savo priešui. Su savo vieno mėnesio amžiaus dukryte sausio 13 dieną buvau išsiųsta į Santariškių kliniką. Mažylė karščiavo ir buvo išberta į meningitą panašiomis dėmėmis, taip pat turėjo kitų panašių simptomų. Labai jaudinausi. Verkiau visą kelią nuo Anykščių iki Vilniaus.
