Giedrius Kubilius: po pirmųjų rungtynių pakrikštytas Minedo pusbroliu 
(28)
„Ir šis gražiai gumytėmis susiveržęs vidurio puolėjas šiek tiek sužingsniuoja...“ - po tokios krepšinio komentatoriaus pastabos atkreipiame dėmesį į Madrido „Real“ žaidėjo Lazaro Papadopoulo šukuoseną.
Toliau - dar linksmiau. Per „Tango TV“ transliuojamas Eurolygos rungtynes komentatorius Giedrius Kubilius pažeria tokių perliukų, kad jų laukdamos net pamirštame ant keptuvės čirškančius kotletus.
Apie krepšinį - su humoru
Iš Giedriaus lūpų išsprūdusi „Lietuvos ryto“ žaidėjo Marijono Petravičiaus dėjimą į krepšį šlovinanti frazė „tiranozauriškas dėjimas“ jau spėjo apskrieti ne tik interneto tyrus, bet ir buvo didžiosiomis raidėmis įrašyta į krepšinio fanatikų žodynus.
Aštrialiežuvis komentatorius sako, kad toks epitetas gimė ekspromtu reaguojant į įvykius aikštelėje.
„Įsivaizduokite, aš, pavyzdžiui, pats esu dviejų metrų žvėris. Bet kai pamatau Marijoną Petravičių (jo, man atrodo, niekas nenorėtų susitikti mažame kambarėlyje), degančiomis akimis aukštai pakilusį nuo parketo ir dedantį kamuolį į krepšį, negaliu paprastai sakyti: „Va, čia Petravičiaus dėjimas“. Turbūt dėl to tiranozauriško dėjimo perdėjau, bet kai matau tokią jėgą, norisi pasakyti, kad tai - kažkas antžmogiška“.
Giedrius žino, kad lietuviai - konservatyvūs žmonės, ir su antrąja religija juokai menki, tačiau rimtuolių komentatorių žvilgsnių nesibaimina ir savo šmaikštaus komentavimo stiliaus keisti nesiruošia.
„Bet kurioje gyvenimo srityje lietuviai sunkiai priima naujoves. Kartais pagalvoju: gal iš tikrųjų reikėjo vėliau įsisiautėti? Bet, kita vertus, tie rimtuoliai komentatoriai turi savo nuomonę, kurią išsako labiau apgalvoję, o ne vadovaudamiesi pirmuoju įspūdžiu. Aš, būna, pasakau, o paskui pagalvoju: „Ups!“ - atvirauja.
Įkvepia knygos
Prie Eurolygos komentatoriaus pulto Giedrius nebuvo pasodintas atsitiktinai. Prieš porą metų jis tapo TV3 skelbto „Komentatorių mūšio“ konkurso nugalėtoju. Jau tada iš visų dalyvių jis išsiskyrė liežuvio miklumu.
„Toks mano komentavimo stilius nėra dirbtinis, nesiverčiu per galvą - tiesiog toks mano bendravimas. Daug knygų esu perskaitęs, tai jeigu matau, kad kuriuo nors metu galiu pasakyti ką nors šmaikštaus, nesivaržau. Aišku, galbūt negerai yra Alvertį (Atėnų „Panathinaikos“ žaidėją. - Red. past.) vadinti stabu ar komandos talismanu, bet ką padarysi. Paprasčiausiai labai jautriai reaguoju į vaizdus eteryje ir iš karto bandau juos įgarsinti“, - pasakoja jis.
Ne veltui Giedrius užsiminė apie knygas. Jo stalčiuje guli Šiaulių universitete įgytas lituanisto diplomas. Tačiau komentatorius neslepia, kad tiesioginio eterio metu įgytos kalbos žinios kartais ima ir išgaruoja.
„Reikėtų man gerokai įkrėsti beržinės košės, nes esu lituanistas, todėl ir pačiam būna nesmagu, kai ne taip sukirčiuoju kokį žodį. Paskui greitai pasitaisau, bet ausys kaista. O dėl kalbos pamokėlių, be abejo, ir prodiuseris Jurgis Jefremovas velnių duoda, pataria kolegos Vlada Musvydaitė ir Robertas Petrauskas“.
Nuo komentatoriaus pulto - prie seniūnijos vairo 2 psl. >>
(28)
Startuoja nuotraukų konkursas „Mano Paskutinis skambutis“
Kas būna tik vieną kartą gyvenime ir ką būtina prisiminti? Pirmąją meilę, pirmąjį bučinį, paskutinį skambutį mokykloje. Abiturientams skaičiuojant paskutines dienas mokykloje portalas lrytas.lt skelbia Paskutinio skambučio nuotraukų konkursą „Mano Paskutinis skambutis“. Įamžinkite šventės akimirkas ir laimėkite išleistuvių valso pamokas dviems! Galbūt linksmai ir netradiciškai atsivešite savo klasės auklėtoją į mokyklą? Apsirengsite taip, kaip niekada nedrįsote mokykloje pasirodyti? O galbūt jūsų mokykla Paskutinio skambučio šventei virs kažkuo neįprastu? Užfiksuokite visa tai savo fotoaparatu ar mobiliuoju telefonu ir siųskite nuotraukas adresu konkursai@lrytas.lt.
Bandomojo suvienodinto lietuvių kalbos egzamino užduotis gerai įvertino 50 proc. mokytojų ir 38 proc. mokinių
Balandžio pabaigoje bandomąjį suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą laikę lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų vienuoliktokai jo užduotis daugiausia įvertino kaip patenkinamas.
„Nevėžio“ mokyklos moksleivių idėja futbolui: dangoraižis su aikšte ant stogo
Kaip pritaikyti tuščią degtukų dėžutę, nereikalingą sagą ar plastikinį butelį futbolo klubo aplinkos kūrimui? „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos septintokai profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ ir „Architektūros fondo“ kūrybinėse dirbtuvėse rado išeitį ir antrines žaliavas prikėlė naujam gyvenimui, paversdami jas futbolo klubo „Ekranas“ aplinkos detalėmis. Kūrybinės dirbtuvės prasidėjo nuo FK „Ekrano“ atstovo spaudai L. Jociaus pasakojimo apie tai, kas yra futbolo klubas. Daugelis žinojo, jog pagrindas – tai žaidėjai, treneriai, tačiau be jų klube dirba ir administracija, padedanti komandai siekti geriausių rezultatų. Pamokos metu klasė pasidalijo į tris grupes, kurios žymėjosi esminius dalykus, būtinus futbolo klubui. Į sąrašą moksleiviai įtraukė futbolo treniruočių aikštę, administracijos pastatą, elektroninius prietaisus bei darbo atmosferą apibūdinančias sąvokas: draugiškas kolektyvas bei įkvepiantis vaizdas pro langą. Vėliau moksleiviai ėmėsi konkrečių darbų: vieni modeliavo futbolo aikštę, kiti administracijos pastatą. Netrūko fantastinių elementų ir idėjų, tokių kaip modernus dangoraižis su futbolo aikšte ant stogo, didžiulis laikrodis ant pastato ar futbolo aikštė su vartais iš tuščių degtukų dėžučių, atsarginių žaidėjų suoleliais bei tribūnomis, sumontuotomis iš domino kaladėlių. Projektuojant modelį, buvo naudojamos įvairios antrinės žaliavos: tušti plastikiniai buteliai, kartonas nuo įvairių pakuočių, tuščios degtukų dėžutės, kitos nebereikalingos pakuotės. Futbolo klubo modelis buvo paruoštas po gerų dviejų su puse valandų. Moksleiviai maketą papuošė ir trofėjų bei medalių lentyna, pritardami, jog tai svarbus darbus aplinkos elementas, motyvuojantis tiek visą komandą, tiek administraciją. Septintokų mokytoja Raimonda Čiplytė džiaugėsi, jog vaikams užduotis patiko ir jiems laikas neprailgo: „Po kūrybinių dirbtuvių moksleiviai nuovargio nejautė ir dar galėjo valandėlę tobulinti savo modelį. Iniciatyvos idėja puikiai paįvairina ugdymo procesą, nes mokslai mokykloje – tai ne vien sėdėjimas suole, įprastinių užduočių ir pratimų atlikimas. Būtina lavinti kūrybiškumą, komandinį darbą ir kolektyvinių sprendimų priėmimą.“ Anot „Architektūros fondo“ savanorio Manto Timaičio, jau mokykloje svarbu pradėti galvoti apie savo būsimą darbo vietą ir profesiją: „Diskutuodami ir modeliuodami būsimą darbo aplinką kūrybinių dirbtuvių metu, moksleiviai savaime bando planuoti savo karjerą bei formuoti konkrečią darbo vietos viziją.“ Projekto „Kam to reikia?!“ ir „Architektūros fondo“ iniciatyva vyksta gegužės 14-18 d. Panevėžio, Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestuose. Visoms mokyklos sukūrus darbo aplinkos eskizus, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kam to reikia?!“ bus skelbiamas originaliausio maketo konkursas. Šios iniciatyvos tikslas – praplėsti moksleivių suvokimą apie darbo aplinką ir padėti suprasti, kas ją kuria.
Vaikų poezijos paukštė vėl aplankė Vilnių
Vaikų poezijos paukštė jau ketvirtąjį kartą nusileido Vilniaus „Pelėdos“ pradinėje mokykloje. Ta nepaprasta paukštė atnešė ant savo sparnų „Vaikų poezijos pavasarėlį – 2012“. Jį šiemet skyrėme poetės, Nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės jubiliejui. Į jau tradicine tapusią poezijos šventę rinkosi kuriantys vaikai ir jų mokytojai iš Vilniaus mokyklų. Renginyje dalyvavo ir pati poetė. Poezijos šventėje šiemet atsirado vietos ne tik jauniesiems poetams, kurie skaitė savo sukurtus eilėraščius, bet ir jauniesiems dailininkams, kurie renginio metu pristatė savo iliustracijas pasirinktam poetės Ramutės Skučaitės eilėraščiui.
Batniavos mokyklos moksleiviams pamoką vedė žurnalistė G. Sviderskytė
Batniavos pagrindinė mokykla dalyvauja projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ (AKIM). Į dialogą su mokykla įtraukti kultūros lyderiai (menininkai – nacionalinių ir kt. premijų laureatai). Projekto metu į mokyklą atvyks ir ves meninės kūrybos pamokas ir kūrybines dirbtuves įvairių sričių menininkai: architektai, muzikai, rašytojai, kompozitoriai, dailininkai, tautodailininkai, fotomenininkai, kinematografininkai, literatūros vertėjai, teatralai, žurnalistai.
Moksleivių kino festivalyje laurus skynė filmas „Paprastas klausimas“ (video)
Vilniaus Licėjaus organizuotame Lietuvos moksleivių kino festivalyje triumfavo jaunos režisierės Ievos Morkūnaitės filmas „Paprastas klausimas“, laimėjęs net 5 kategorijose. Filmas pelnė apdovanojimus už originaliausią idėją, geriausią operatoriaus darbą, geriausią filmą, geriausią režisierių bei geriausią aktorių.
Brandos egzaminų sesijoje - vokiečių kalbos egzaminas
Šeštadienį vyko valstybinis vokiečių kalbos egzaminas, kurį laikyti pasirinko 477 abiturientai. Jis vykdomas 13 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Tai yra antrasis prieš savaitę prasidėjusios pagrindinės brandos egzaminų sesijos egzaminas.
Rugsėjį kai kuriose sostinės mokyklose nebus komplektuojamos 9 ir 11 klasės
Nuo šių metų rugsėjo kai kuriose Vilniaus miesto mokyklose nebus komplektuojamos 9 ir 11 klasės. Taip nusprendė Vilniaus savivaldybė, atsižvelgdama į mokyklų bendruomenių pageidavimus ir miesto mokyklų reorganizavimo planus. Šių mokyklų mokiniams bus užtikrinta galimybė tęsti mokslus kitose sostinės mokyklose.
Lietuvos moksleiviai Baltijos šalių informatikos olimpiadoje iškovojo medalius
Tai pirmas kartas, kai visi Lietuvos komandos nariai iš Baltijos šalių informatikos olimpiados (BOI – Baltic Olympiad in Informatics) grįžo didžiuodamiesi medaliais. 18-ojoje BOI, vykusioje Ventspilyje (Latvijoje) gegužės 3–7 d., jaunieji informatikai iškovojo 6 medalius: du sidabro medalius pelnė VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Andrius Žiūkas (mokyt. Jurgis Pralgauskis) ir Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos vienuoliktokas Vladimiras Daglis (Vladimir Daglis).
Sofijoje duris atvėrė lietuviška šeštadieninė mokyklėlė
Lietuvos ambasados Bulgarijoje iniciatyva gegužės 5 dieną Sofijoje atidaryta lietuviška šeštadieninė mokyklėlė. Į pirmąjį užsiėmimą susirinko dešimt Sofijoje gyvenančių lietuvių vaikų.
