Istorikas E.Raila: “Gegužės 3-osios Konstitucija – bandymas atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos valstybę” 
(84)
Prisiminkime gausybę mūsų rajonų centrų ir miestelių, kurie dabar turi patvirtintus herbus. Tai yra Stanislovo Augusto po Konstitucijos priėmimo ir patvirtinimo suteiktos miesto privilegijos ir herbai. Iš čia visa miesto heraldinė tradicija atėjo. Kodėl mes ją pamirštame?
Kremliaus engiamos organizacijos „Memorial“ vadovas A.Roginskis: „Vienintelė rusiško identiteto ašis – pergalė“ (38)
Amerikiečių ir švedo dokumentinis filmas nukreipia partizano J.Lukšos Daumanto šviesą į Vakarus (nuotraukos) (67)
Baltarusių teisių gynėjų duomenis Minskui išdavė Lietuvos teisingumo ministerija, politologas R.Lopata tai vadina nusikaltimu (papildyta 18 val. 23 min., nuotraukos, video) (419)
Beje, šūkiai taip pat buvo labai aiškūs: laisvė, lygybė. Nėra vadinamosios dvaro savimonės, kai šūkiais pagarbinamas monarchas. Kalbama apie laisvę, tėvynę, lygybę. Tipiškas XVIII a. pabaigos žmogaus šūkis.
- Tam tikra demokratizacija?
- Galima taip sakyti. Miesteliai ima suvokti, kad jie taip pat atsako už teritoriją, kurioje gyvena. Negana to, šalia miestiečių atsiranda dar ir smulkioji bajorija, nes iš esmės iki tol valdė didikai. Tad Konstitucija buvo priimta bendru sutarimu ir didikai prarado ar atsisakė tam tikrų valdžios svertų.
Aišku, iškyla dar valstiečių klausimas. Juos neva buvo sumanymų įtraukti į valstybės valdymą. Pagaliau atkreiptas dėmesys į valstiečius, kurie tuo metu sudarė didžiausią visuomenės dalį. Baudžiava iš tiesų slėgė kaip XVIII a. pabaigos valstybę. Bet valstybė pagaliau valstiečius paėmė savo globon.
Bet pirmiausia norėčiau kalbėti apie miestiečius, nes kažkodėl oponentų pasisakymuose išleidžiamas iš akių būtent miestų vaidmuo.
1794 metų J.Jasinskio sukilime pirmą kartą Vilnius gal po kelių šimtų metų gynė savo teritoriją. Vilniečiai gynė savo miestą. Žmonės suprato, kad čia – jų namai, jų egzistencija.
Tai ne Konstitucija nurodė ginti savo miestą Vilnių. Konstitucija tik įtvirtino tai, kas jau žmonių savimonėje ir tarpusavio santykiuose buvo aiškiai fiksuota. Ji tik pavertė tai juridiniu dokumentu. Vilniečiai gynė miestą, kur tai matyta! Gindami Vilnių gynė ir Konstitucijos idėją.
Išaugo iš Apšvietos idėjų
- Vis kalbate apie epochos kontekstą. Jei pabandytume mūsų Konstituciją palyginti su kitomis Europos tradicijomis. Kam ji yra artimesnė: ar Prancūzijos Didžiajai revoliucijai, ar “švelniajai revoliucijai”, t.y. konservatyviajai Anglijos tradicijai?
- Nuskambės gal kiek netikėtai, bet, man regis, nepanaši nei į vieną, nei į kitą. Aišku, intencijos iš tiesų buvo atėjusios iš Prancūzijos. Visi stebėjo prancūzų pakilimą.
Vis dėlto tarp Konstitucijos ir Prancūzijos Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos yra esminis skirtumas. Aišku, abi tautos bandė sutvarkyti savo gyvenimą. Pats pirmas straipsnis prancūzų deklaracijoje skelbė, kad visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Iš esmės akcentuojamas individo atsakomybės pojūtis. O mūsų Gegužės 3-osios konstitucijoje dar yra nemažai bendruomeninio ar bajoriško patoso.
Tad individo atsakomybės prasme Konstitucija nėra tokia radikali. Bet reikia džiaugtis, kaip mes toli pažengėme.
Kai kas akcentuoja, kad mūsų konstitucija – antroji rašytinė pasaulyje. Bet man atrodo, kad čia ne tiek tos varžybos svarbios. Svarbiau, kad Lietuva ir Lenkija sukūrė vieną gražiausių ir įdomiausių teisinių dokumentų pasaulio istorijoje. Garsus britų konservatorius Edmundas Burke’as sveikino išgirdęs apie tokios Konstitucijos priėmimą.
- Gal konservatorių mąstytojas E.Burke’as ir sveikino Konstituciją būtent dėl jos konservatyvumo?
- Taip, tai vadinama konservatyvia revoliucija, t.y. radikaliai nekeičia visuomenės santvarkos, pavyzdžiui, karalius nėra nustumiamas nuo sosto, jam nenukirsdinama galva. Konstitucija organiškai išaugo iš Apšvietos idėjų.
- Kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie istorikai ir politologai bando šitą Konstituciją atgaivinti mūsų atmintyje, turėdami užsienio politikos interesų – priminti mūsų sėkmingą bendradarbiavimą su dabartine strategine partnere Lenkija. Ar nėra tokio politinio pamušalo?
- Sunku pasakyti. Galbūt yra. Bet norėčiau retoriškai paklausti, ar nuo tokio bandymo gaivinti Gegužės 3-osios konstitucija su “Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimu” nustoja savo žavesio ir istorinio vertinimo?
Dvejopai galima vertinti. Gerai, kad politikai prisiminė ar – teisingiau – jiems priminė, kad yra tokia Konstitucija. Kita vertus, mes parodome, ko galbūt kas nors ir nenorėtų matyti, kad iš tiesų mūsų istorinis bendras likimas labiausiai buvo susijęs su Lenkija.
(84)
Vandalų nusiaubtos Bitėnų-Šilėnų kapinės atgyja
Rambyno regioniniame parke (Pagėgių savivaldybė) vandalų nuniokotos senosios Bitėnų-Šilėnų kapinės prašviesėjo - jose atidengtas paminklas įamžino visų čia palaidotų žmonių atminimą.
Istorikas L. Truska: „J. Brazaičio kaulus geriau palikime ilsėtis ramybėje“
Prieštaringai vertinamos 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės pirmininko Juozo Brazaičio perlaidojimo ceremonijoje sekmadienį Kauno valdžia dalyvaus, Seimo ir Vyriausybės vadovai atvykti neketina. Nacių okupacijos pradžioje susikūrusios Laikinosios vyriausybės vadovo perlaidojimas sukėlė žydų bendruomenės protestus.
Dėkojo JAV istorikui už istorinės atminties apie totalitarinius režimus saugojimą
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo JAV istorikui Timothy Snyderiui už Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui reikšmingos istorinės atminties apie totalitarinių režimų nusikaltimus gynimą. „Ačiū už Jūsų drąsą ir pasiryžimą priminti visam pasauliui, kad Europa XX amžiuje kentė nuo dviejų totalitarinių režimų, vykdžiusių siaubingus nusikaltimus žmogiškumui. Nepaisant skirtingos nacizmo ir stalinizmo teroro išraiškos, metodų ar masto, užuot priešinant vieną totalitarizmą su kitu, būtina puoselėti abiejų režimų aukų atminimą“, - teigė A. Ažubalis.
Istorijos bestselerio autorius T. Snyderis: „Priimti Vilnių iš Stalino rankų buvo negražu, bet logiška“
Dalis lietuvių talką naciams žudant žydus vadino keršto akcija norėdami nuslėpti gėdą dėl kolaboravimo su sovietais. Lietuva, priimdama Vilnių iš okupantų rankų, pasielgė negražiai, bet politine prasme – protingai. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidalijo garsus JAV istorikas bei rašytojas Timothy Snyderis. Savo veikalu „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ labiausiai išgarsėjęs 43 metų profesorius T. Snyderis šią savaitę lankosi mūsų šalyje. Tos kruvinos žemės – tai dabartinės Baltijos valstybės, Baltarusija, Ukraina, Lenkija.
J. Brazaičio perlaidojimas kelia aistrų
Lietuvai ruošiantis sutikti ir garbingai perlaidoti 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikus, vėl paaštrėjo diskusijos dėl šešias savaites veikusio ministrų kabineto prieštaringo palikimo. Laikinoji Vyriausybė vertinama dėl pastangų atkurti sovietų okupacijos sunaikintą Lietuvos valstybingumą, tačiau kritikai sako, kad jos politika nebuvo palanki žydų atžvilgiu. Dabartinė Lietuvos Vyriausybė skyrė lėšų perlaidojimui, bet jos atstovai oficialiuose renginiuose nedalyvaus.
Vingio parko vokiečių karių kapinėse perlaidoti ekshumuoti vokiečių karių palaikai
Trečiadienį Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai dalyvavo Vilniaus Vingio parko vokiečių karių kapinėse vykusioje ekshumuotų vokiečių karių perlaidojimo ceremonijoje.
VDU nebeleidžia rengti konferencijos apie Kaune perlaidojamą 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą
Vytauto Didžiojo universitetas nusprendė nebeleisti jame šeštadienį planuotos konferencijos apie 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą Juozą Brazaitį, kurį sekmadienį planuojama perlaidoti Kaune.
Paskutinis Lietuvos partizanas R. Kalanta
„Kasmet gegužės 14 d. Kauno Muzikinio teatro sodelyje reikėtų ne pigius roko ar bliuzo vakarėlius rengti. Toje vietoje, kur 1972-aisiais susidegino Romas Kalanta, turėtų aidėti Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos saliutai“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino istorikas ir istorijos mokytojas Kęstutis Kasparas.
Kam priklauso R. Kalantos fakelas?
Niekam. Ir visiems. Bet koks bandymas naudotis Romo Kalantos atminimu vienos kažkokios grupės politiniams tikslams pateisinti yra amoralu ir menka. 1972 metais tų, dabar bandančių pasigviešti Lietuvos laisvės simbolį siekiu pateisinti savo nepateisinamą iškrypėlišką teisės, tiesos ir teisingumo supratimą, šalia mūsų nebuvo. Sovietų laikais jie tylėjo.
Tutanchamono laikų paroda Japonijoje liks dar metus
Paroda, pavadinta „Tutanchamonas ir faraonų aukso amžius“, Japonijoje liks dar vienus metus, nepaisant Egipto pageidavimų sulaukti už ją didesnio atlygio, sekmadienį paskelbė Egipto naujienų agentūra „Al Ahram“.
