Kas slepiasi už „Facebook” eksperimento? (53)

„Pabandykite suorganizuoti darbininkų revoliuciją ir perimti banką – banką, kuris yra už kelių tūkstančių kilometrų“, – sako sarkazmu trykštantis amerikietis, puikiai suvokiantis, kad iš istorinių klaidų reikia mokytis, o ne jas kartoti.

Jeigu gyvenimas iš tiesų yra bjaurus, gyvuliškas ir velniškai trumpas, apsukrusis P.Thielas nori jį kaip reikiant pailginti. Būtent todėl, nieko nelaukdamas, jis investavo nemažą sumą į kompaniją, kurios tyrimų objektas – gyvenimą ilginančios technologijos. Jis taip pat paaukojo 3,5 mln. svarų sterlingų (16 mln. litų) Kembridže įsikūrusiam gerontologui Aubrey`ui de Grey`ui, kuris ieško paslaptingo rakto į nemirtingumo karalystę. Ir tai – dar ne viskas. Thielas taip pat priklauso vienam mistika dvelkiančio instituto, kurio tikslas – technologijomis peržengti žmogiškojo intelekto ribas, tarybai.

Taigi P.Thielas stengiasi iš visų jėgų sunaikinti realųjį pasaulį, kurį jis vadina „prigimtimi“, ir sukurti virtualų. Atsižvelgiant būtent į šį kontekstą, ir turi būti nagrinėjamas „Facebook“ reiškinys. Pasak T.Hodgkinsono, „Facebook“ – tai puikiai apgalvotas eksperimentas, kaip manipuliuoti žmonija, o Thielas – vis dar žmogiškai išmintingas neokonservatyvių pažiūrų kapitalistas, turintis be galo lakią vaizduotę ir konkrečių technoutopinių fantazijų.

„Tikrai ne vienas iš tų, kuriems norėčiau padėti praturtėti“, – prisipažįsta T.Hodgkinsonas. „Net jeigu ir nesutinkate su mintimi, kad „Facebook“ yra tam tikra amerikiečių imperialistinės programos, sukryžiuotos su genialia informacinių duomenų rinkimo taktika, hibridas, reikia pripažinti, kad šis planas išties nuostabus“, – teigia T.Hodgkinsonas.

Juk ne kas kita, o būtent milžiniškas projekto potencialas paskatino „Microsoft“ įsigyti 1,6% „Facebook“ akcijų už 240 mln. dolerių (506 mln. litų). Be to, sklinda kalbos, kad iš Azijos kilęs investuotojas Lee Ka-Shingas, užimantis garbingą devintą vietą turtingiausių pasaulio žmonių sąraše, nusipirko 0,4% tinklalapio akcijų – už 60 mln. dolerių (126 mln. litų).

Jeigu, tarkime, „Facebook“ palyginsime su laikraščiais, šie pasirodys kaip beviltiškai pasenusi reklaminė priemonė. Laikraščiai išties vis dar spausdina reklamas tų verslininkų, kurie tikisi savo gamybos produktus įsiūlyti platesnei publikai. Tačiau „Facebook“ šią sistemą greitai sutrins į miltus. Juk laikraščiai visais laikais kentė nuo milžiniškų išlaidų – atlyginimų žurnalistams, kad šie kuo nors užpildytų tuščius lapus, o „Facebook“ savo turinį gauna nemokamai!

Ir dar šis tas. O kaip tinklalapio vartotojų privatumas? Gal net neverta apie jį kalbėti, nes jo beveik nėra. Mat CŽV bet kada gali užsimanyti su jumis geriau susipažinti, norite to ar ne. Nors iš pirmo žvilgsnio „Facebook“ įprasmina laisvę, ar tik socialinių tinklų portalas, kaip spėja T.Hodgkinsonas, nepasirodys esantis ideologiniais principais paremtas virtualus totalitarinis režimas, diktuojantis savas taisykles milžiniškam žmonių skaičiui?

„P.Thielas ir jo bičiuliai sukūrė savo nuosavą valstybę – virtualią vartotojų respubliką“, – teigia T.Hodgkinsonas, pasiruošęs, regis, bet kokia kaina priešintis, kad realaus pasaulio kontrolinis akcijų paketas nepatektų virtualybės genijams į rankas.

„Galime tik džiaugtis, kad kiekvienam dar priklauso pasirinkimo laisvė, – tęsia britas. – Jeigu kam nors įdomu, aš stengsiuosi nebūti priklausomas nuo elektros lizdo ir, užuot aplankęs savo draugus virtualioje erdvėje, pasistengsiu nuveikti ką nors tikra, pavyzdžiui, paskaityti. Be to, aš nenoriu bėgti nuo gamtos – aš noriu ją prisijaukinti. Ir jeigu norėsiu užmegzti ryšį su aplink mane esančiais žmonėmis, aš pasitelksiu seną, bet itin patikimą strategiją. Ji nemokama, ja lengva naudotis, ir ji leidžia patirti išties unikalų pojūtį dalijantis informacija. Aš ją vadinu kalbėjimu“.