Rytų europiečiai išgelbės tingią ir suglebusią senąją Europą 
(372)
Per vieną iš Anglijos televizijos kanalų anądien rodė lietuvius. Nemanykite, nesulauksite šį kartą Užkalnio piktdžiugiškų paburblenimų apie vėl prisidirbusius skustagalvius brolius su žaliais pasais. Nieko panašaus. Tai viena iš daugelio laidų apie imigrantus iš rytų Europos. Rodė ne tik lietuvius, rodė ir lenkus – vienintelę Rytų Europos tautą, kuri pralenkia lietuvius imigrantų skaičiumi.
Prašau, mielieji – tik nesivarginkite man įrodinėti, kad Lietuva yra ne Rytų Europa, mojuodami Jungtinių Tautų ar kitokio velnio klasifikavimo lentele. Lietuva yra ir bus Rytų Europa visiems, išskyrus lietuviško interneto komentatorius.
Tokių programų ir straipsnių dabar daug. Kaip ir anksčiau, daug įgrisusių banalybių: ten jiems moka mažai, čia jie dirba darbus, kurių anglai nenori dirbti. Buvo daug nuobodžių kadrų, kuriais paprastai mirga tokios laidos: atvykstantys rytų europiečiai autobusų stotyje, darbininkai ankstyvą rytą ūkyje, pavargęs mokyklos vadovas skundžiasi, kad susirinkę vaikai kalba dešimtimis skirtingų kalbų, o vertėjų samdyti nėra už ką.
Sąlyginai nauja buvo pripažinimas, kad Anglijoje mažai kas apskritai nori dirbti, ir kad šaliai Rytų Europos imigrantai apskritai yra vienintelis realus išsigelbėjimas: kaip programoje sakė pro automobilio langą kalbintas ūsuotas vyriškis, anglai geria, šlapinasi gatvėse, vagia iš automobilių grotuvus ir šiukšlina, o rytų europiečiai keliasi ryte, eina į darbą ir moka mokesčius. Be abejo, išgėrimas ir ypač parvairavimas po vaišių ir mūsų tautiečiams nesvetimas, bet laida buvo ne apie tai.
Programoje buvo ir subtilus priminimas, kur leidžiami minėto pašnekovo mokesčiai: aplink darbo biržą, kur ne bedarbiai, bet „darbo ieškantys“ turi kas savaitę pasirodyti, kad galėtų gauti pašalpą, šlitinėja baltais sportiniais kostiumais, „blingu“ (lietuviškai kalbant, „gaikėms“, „cepūromis“ ir kitais papuošalais) bei beisbolo kepuraitėmis papuošti vietinės rasės atstovai.
Gimdytojų degradacijos pažymėti – galima lažintis, kad jų tėvai nežinomi, o motinoms buvo tik 15 metų, kai šie gražuoliai išvydo pasaulį, – per arti viena kitos įsmeigtomis akutėmis ir daugiau želė ant galvos, nei smegenų masės joje turintys angliški budulių atitikmenys gerkliniais garsais aiškino, kad su imigrantais nedirbs, arti imigrantų nedirbs, ir apskritai nedirbs. „Geriau man, reiškia, bus pašalpą imti, nu“, sakė vienas.
Paskui programoje buvo rodomi lietuviai, valiūkiškai žybsintys tamsiais akiniais ir geltonomis liemenėms, statybose vairuojantys elektros krautuvus, ir latviai, nuo ankstyvo ryto renkantys moliūgus.
Imigranto darbas turtingoje šalyje dažnai įsivaizduojamas kaip bebalsių pusiau vergų, pusiau gyvulių šliaužiojimas darbo rinkos išmatų duobėje, kur už kelis skatikus daromi kraupūs darbai – gal panašūs į tuos, kuriuos viduramžiais maro metais dirbdavo lavonus surenkantys vienuoliai, arba į tuos, kokie Indijoje tenka neliečiamųjų kastos atstovams.
Taip kalbėjo programoje ir Anglijos buduliai, taip kalba ir Lietuvos interneto komentatoriai: „Šluostot ten negrams užpakalius, plaunat tualetus“, arba dar blogiau, bet į laikraštį tos citatos jau netiktų. 2 psl. >>
(372)
Kruvinos žemės brandina naują derlių
Turėtume su nuostaba ir dėkingumu priimti visa tai, kas gero retkarčiais dar nutinka Lietuvoje. Nes gyvename ir mėginame kurti šviesų rytojų Kruvinose žemėse, kaip jas pavadino garsus amerikiečių istorikas Timothy Snyderis. Nuodingoje teritorijoje, kurią matuojant žmonijos istorijos mastais tik prieš kelias valandas niokojo nacių ir sovietų okupantai. Visuomenėje, kurios didelė narių dalis gimė, gyvena ir mirs užteršta sąmone. Tokiomis aplinkybėmis valstybės ir tautos sėkmės istorija – sunkiai įtikima, todėl visi pasiekimai, kokie jie bebūtų, gali būti prilyginami mažam stebuklui.
Kudakavimas kino skurdo nepaslepia
Kas sakė, kad lietuviai temoka skųstis ir kalti save prie kryžiaus? Nesąmonė. Paklausykite, kaip įkvėptai visokios zvonkės apibūdina savo užpakaliuko riestumą ir krūtų viršukalnes. Tačiau netgi šioms riestažodėms toli iki būsimų vadovėlių herojaus premjero A. Kubiliaus gražbylysčių ir dar toliau iki begalinės lietuvių meilės kinui svaigulio.
A. Sekmokas tebediriguoja Vyriausybei
Šviesaus atminimo B. Lubio pavadintas šešėliniu premjeru energetikos ministras neriasi iš kailio siekdamas įrodyti esąs tikrasis Vyriausybės vadovas. Vakar A. Sekmokas išaiškino, kad referendumas dėl atominės elektrinės Lietuvai yra nepakeliama finansinė našta. Mat keliolika milijonų, reikalingų jam surengti, yra didžiulė žala biudžetui, iš kurio rengiamasi pakloti milijardus pačiai elektrinei statyti.
J. Furmanavičiaus istorija kaip patriotiškumo testas
Tikriausiai tiesą sako apysakos herojus, jog tėvynę mylėti – tai ne berželį bučiuoti ar seilėtis prieš saulėtekį, o visų pirma – užsistoti ir pagelbėti žmogui, kuriam ta pagalba yra gyvybiškai reikalinga čia ir dabar (galop išaiškėja – taip pat ir anapus; mano pastaba), dar svarbiau yra apginti apšmeižtą, nekaltai apkaltintą bendrapilietį.
Geros vasaros geras kvėpavimas
Mielieji, nepastebėjot, kad jau tikrai tikrai atėjo vasara? Dar tik gegužė, bet nuotaikos visiškai vasarinės. Ir kažkoks optimizmas ore: toks, kurio negali paneigti net nuolatiniai burbekliai. Man asmeniškai, žinoma, juo labiau vasariška nuotaika, nes baigiau filmuoti visą savo laidos sezoną, esu laisvas kaip kelnaičių guma. Galėsiu dabar, kaip planavęs, persikelti trims mėnesiams į Palangą, dirbti kebabų užkandinėje ir pardavinėti cukraus vatą Basanavičiaus gatvėje (žadėjo atlyginimą procentais nuo pardavimų, ir nemokamų kebabų, kiek širdis geidžia – o alumi pavaišins praeinantys gerbėjai).
Kalantinės – jau garliavinės
Ne tik paguldė priešą ant menčių, bet ir paniekino jo šventybes. Taip Garliavos publika, palaikoma valdžios pataikūnų, sausai laimi prieš valstybę.
Lauksime permainų
Permainos, kurių norite, realybėje gali pasirodyti visai ne tokios, kokių tikėjotės. Taip būtų galima apibūdinti pastarąją savaitę per pasaulį nusiritusią rinkimų bangą. Rinkimų, kuriuose įvairių pasaulio valstybių žmonės desperatiškai stengėsi parodyti, – dabartinė politinė sistema, ekonominė padėtis ir valstybės vedliai, perfrazuojant vieną dainininką, „užkniso juodai”. Vos prieš kelerius metus įjungusios taupymo režimą Europos šalys galėjo ir nesitikėti, kad mažiausiai dešimtmetį lepinta visuomenė diržų veržimą pasveikins.
Artėja rinkimai, reikia kišeninės LRT vadovybės
Savaitės pradžioje buvo surengtos „meninės, pilietinės“ eitynės „Siauro kelias“ nuo VSD iki LRT. Eisenos metu ir stovint glaudžiam būrelyje akcijos dalyviai piktinosi nuomonių įvairovės stoka, tendencingumu, informacijos neobjektyvumu ir svarbiausia, kad LRT vadovai vis dar tebesėdi savo postuose. Tam, kaip buvo nesunku suprasti, esą pritaria visi švenčiantys spaudos laisvės atgavimo metines ir savaime suprantama ne vien aplinkinių kvartalų gyventojai bei eismo dalyviai.
Seime – serialas „Tirk su manimi”
„Tirk su manimi”, „Mano komisija gali”, „Etikdu” – kurį iš šių ar kitokių pavadinimų pasiūlytumėte tęstiniam šou projektui ir serialui, kurio formalus pavadinimas – „Seimo Etikos ir procedūrų komisija kovoja su kolegomis televizijos šokėjėliais ir dainorėliais”?
Taborui tinka ne visi lankstinukai
Į n-tąjį posėdį čigonų taboro problemoms spręsti Vilniaus savivaldybėje susirinkę valdininkai ir pareigūnai saliamoniškai nusprendė, kad tiems gyventojams informuoti lankstinukai netinka. Esą čigonai neraštingi ir nekalba lietuviškai.
