Vilniaus universitete barikadas statę jaunuoliai buvo sulaikyti (nuotraukos) (68)

Nuo pagrindinės protestuotojų dalies atsiplėšęs būrelis studentų įžengė į VU centrinius rūmus, kur jų organizatoriai ėmėsi statyti barikadas ir siūlė visiems likti patalpose. Čia jiems sutrukdė policija, sulaikiusi du jaunuolius.

Vėliau barikadų statymo organizatoriai išplatino pranešimą, kuriame cituojamas vienas iš suimtųjų Stanislovas Tomas: „Pastačius barikadą, universiteto apsauga pradėjo ją griauti ir sulaužė stalo koją. Buvo iškviesta policija. Aš bandžiau policininkus įtikinti, kad mus išvestų pro kitas duris, bet policija pradėjo veržtis pro barikadą. Jeigu būtų išvedę pro kitas duris, viskas būtų gerai.“

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“.

„Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Per garsiakalbius minią raginantys piketo organizatoriai - Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“ nariai - be kita ko, siūlė „pacifistiškai susprogdinti Seimą“ bei surengti apkaltą Konstitucinio Teismo pirmininkui.

Piketuojantys laikė smerkiančiais užrašais „rektorių tarnas“, „jaunimo priešas“ ar „Konstitucijos privatizatorius“ su premjero Gedimino Kirkilo, konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus ir Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuotraukomis.

Seime šiuo metu po pateikimo yra pritarta dviem alternatyviems reformą turintiems įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo projektams. Vieną jų ruošė konservatorių lyderis Andrius Kubilius bei liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, kitą - Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Mokesčio už mokslą klausimas panašiai apibrėžiamas abiejuose projektuose: tiek ministrų kabineto, tiek parlamentarų siūlymai studijų kainą leidžia nustatyti aukštosioms mokykloms, tačiau valstybės nustatytuose rėmuose.

Nustatytojo mokesčio abiem atvejais nemokėtų gerai besimokantys studentai, tačiau jų skaičiaus nustatymas procentais sukėlė diskusijas, mat Konstitucinis Teismas neseniai išaiškino, kad gerai besimokančio studentų skaičius neturi būti nustatomas konkrečiais procentais - esą neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne.

Protesto akciją surengęs jaunimas ragintų seimūnus nepriimti „aukštojo mokslo reformą imituojančio įstatymo ir ryžtis teisingiems sprendimams, atitinkantiems moksleivių, studentijos ir visos tautos bei valstybės interesus“.

„Mes turime kontraktus, kuriuose parašyta, kad niekas negali savavališkai liepti susimokėti, bet aš turiu brolį ir sesę, kurie dar tik baigs mokyklą. Iš esmės man nėra tas pats, kas bus Lietuvai, nes šita reforma griauna valstybės pamatus. Reforma ne nuo to galo pradedama - reikėtų pradėti nuo vadybos keitimo, dėstytojų kvalifikacijos kėlimo, programų keitimo“, - BNS sakė piketavęs Vilniaus universiteto antrakursis Gediminas.

„Aš palaikau akciją, nes, jeigu mes tylėsime, bus labai blogai, jie čia gali bet ko pridaryti. Aš tikrai jau galvoju važiuoti į užsienį. Nėra kitos išeities, nes neapsimoka mokėti tokią sumą už studijas Lietuvoje, kai galiu gauti daug geresnį išsilavinimą užsienyje“, - dėstė moksleivė Paulė iš Vilniaus.

Pikete sukiojosi ir politikų būrelis, tarp kurių - į švietimo ir mokslo ministrus siūlomas socialliberalas Algirdas Monkevičius. Žodį jam suteikę piketo organizatoriai išgirdo pažadą paisyti jaunimo nuomonės priimant politinius sprendimus.

„Man atrodo, kad mes turime ne daug kalbėti jums šiandien, mes turime girdėti jus. Jūs turite dalyvauti atvirose diskusijose visur, kur mes kalbame apie aukštąjį mokslą. Jeigu aš būsiu ministras, jūs būsite lygiaverčiai partneriai. Pažadu“, - susirinkusiems Nepriklausomybės aikštėje piketuotojams sakė A.Monkevičius.

Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymų nepasiektas.