Vidinės ramybės paieškos, troškimas ištrūkti iš slegiančios nuotaikos gniaužtų ar pabėgti nuo darbo rūpesčių - tai išgyvenę vyrai nusiraminimą rado ėmę rūpintis bonsais. Jų puoselėjami augalai primena meno kūrinius. Apgaubę augalus dėmesiu, vyrai pailsi patys.
Finansų analitikas ir mokslininkas Gitanas Nausėda, vakare grįžęs iš darbo, pirmiausia skuba prie dviejų bonsų, puošiančių jo namų kiemą.
Vyrui malonu jais rūpintis - žiūrėti, kaip šie medžiai auga, kaip prasikala naujas lapas.
„Arba kuri šaka vysta“, - liūdnai šyptelėjo 44 metų G.Nausėda.
Tokios patirties vilnietis jau turi.
Vienas jo medžių staiga ėmė džiūti. Jį išgelbėti padėjo alytiškis bonsų specialistas Kęstutis Ptakauskas - persodino į specialų dirvožemį ir medis vėl ėmė rodyti gyvybės ženklus, sužaliavo.
G.Nausėda augalais susidomėjo dar paauglystėje - būdamas 15-16 metų jis ėmė kolekcionuoti kaktusus. Įsigyti retesnių augalų vaikinas kartu su tėvais vykdavo į Latviją ar Estiją ir per porą metų sukaupė nemenką kolekciją.
„Rūpinausi jais, purendavau žemę, netgi ruošdavau specialius nuovirus kaktusams laistyti. Tačiau sulaukus pilnametystės atsirado įdomesnių užsiėmimų ir augalams pristigo laiko. Ilgainiui jie sunyko“, - pasakojo SEB banko prezidento patarėjas ir šalies vadovo Valdo Adamkaus visuomeninis patarėjas.
Nors kaktusų kolekcija sunyko, meilė augalams išliko.
Prieš pusantrų metų, pamatęs maždaug trisdešimties metų bonsą, finansų analitikas panoro šiuo augalu papuošti namus.
Įsigijęs mažuoju japonų kultūros ambasadoriumi vadinamą medį vyras tapo už jį atsakingas - skirtingai nei kitais namus puošiančiais augalais, šiuo medeliu nesirūpina nei žmona, nei dukterys.
„Bonsas negali turėti devynių auklių. Juo turi rūpintis vienas žmogus. Didelio išmanymo tam nereikia, tačiau prižiūrėti reikia nuolat. Bonsai lepūs - juos reikia reguliariai laistyti, parinkti tinkamą dirvožemį, formuoti“, - kalbėjo pašnekovas.
Atšilus orams G.Nausėda abu savo bonsus išnešė į kiemą. Pamažu jie jau skleidžia lapus.
Vyras įsitikino, kad jo augalams kambariai nėra tinkama vieta augti, - kur kas geriau jie veša lauke.
„Buvau įsitikinęs, kad šiuos nedidelius medelius reikia saugoti nuo vėsių orų, tad artėjant žiemai įnešiau juos į kambarį. Bonsai ėmė nykti akyse, mesti lapus, pradėjo formuotis ataugos. Todėl, vos tik pasitraukė šalčiai, išnešiau medelius į lauką“, - pasakojo vilnietis.
Rūpindamasis bonsais finansų analitikas pailsi, pamiršta darbo rūpesčius. Tai jis vadina civilizuotu būdu atsikratyti slegiančios įtampos.
„Būna dienų, kai dėl darbų gausos negali net papietauti. Toks gyvenimo ritmas man nėra priimtinas. Juk visą dieną pralakstęs vakare susimąstai, kad iš tiesų nieko svarbaus nenuveikei. 2 psl.>>
V.Balkūno nuotr.
