Su augalais ar senomis antikvarinėmis knygomis, kurias kolekcionuoju, praleistas ramus laikas padeda atsikratyti streso, grįžti į vėžes.
Nemokantys taip atsipalaiduoti žmonės renkasi mažiau civilizuotus būdus, pavyzdžiui, įninka į alkoholio taurelę“, - kalbėjo G.Nausėda.
Pirmąjį bonsą vienos didžiausių šalyje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis įsigijo prieš dešimt metų.
Dabar verslininkas rūpinasi keturiais medeliais - vieną augina namuose, kitą - kieme, o likusius du - darbo kabinete.
Medeliams reikia nuolatinio dėmesio. Vyras juos laisto kas antrą trečią dieną, atsižvelgdamas į patalpų temperatūrą, orą.
Ne mažiau svarbu ir tinkamai formuoti medžius.
„Tai - įdomus ritualas. Gali bonsą formuoti taip, kaip nori, - plokščią, pailgą, palinkusį į vieną ar kitą pusę. Smagu jį kurti.
Vienas iš mano bonsų dukart per metus pražysta - pavasarį ir antroje vasaros pusėje. Labai smagu žiūrėti į smulkius jo žiedus“, - džiaugėsi pašnekovas.
Kol kalbėjomės, A.Avulis akimis perbėgo bonso šakas ir, nuskynęs kelis lapelius, sugniaužė juos delne.
53 metų verslininkas paaiškino, kad nereikalingus ūglius reikia laiku nuskinti, kitaip jie sumedės.
Bonsus turi formuoti pats šeimininkas - neleisti jiems augti savarankiškai.
„Draugiškas genėjimas ir karpymas medeliui patinka“, - neabejoja vilnietis verslininkas.
Prieš gerus metus vienas iš bonsų A.Avuliui buvo sukėlęs nemenko rūpesčio.
Tada jis buvo įsitikinęs, kad gausesnis laistymas medžiui bus į naudą, tad vandeniu jį liedavo kasdien. Bonso šaknys ėmė pūti.
A.Avulis, kaip ir G.Nausėda, kreipėsi į alytiškį bonsų specialistą K.Ptakauską.
„Medis buvo kritinės būklės. Kęstutis jį pasiėmė pas save, iškarpė supuvusias šaknis ir persodino į kitą gruntą.
Mano medelis buvo pakliuvęs į reanimaciją ir ten praleido visą mėnesį.
Laimė, jis atsigavo“, - džiaugiasi A.Avulis.
Kaskart ilgiau nei trims dienoms išvykdamas iš namų vyras surašo instrukciją, kaip rūpintis jo augalais.
Ilgieji savaitgaliai taip pat tapo A.Avulio galvos skausmu.
Kartais jis laisvadienį specialiai vyksta į darbą tik tam, kad palietų mylimus augalus.
Sužinoję apie bendrovės vadovo meilę bonsams, juos dovanoti vieni kitiems bei auginti taip pat pradėjo ir A.Avulio kolegos.
„Ta banga staiga prasidėjo ir greitai baigėsi.
Auginant bonsus reikia rūpestingumo ir atsakingumo - neužtenka vien laikyti ant stalo ir grožėtis.
Dovanoti šiuos augalus reikia atsakingai, kaip ir gyvūnus. 3 psl.>>
