- TV3 žiūrovams orų prognozę skelbti pradėjote daugiau nei prieš dvejus metus. Ar šis darbas jums buvo didelis iššūkis?

- Televizijoje esu dirbęs anksčiau – kai Lietuva dar nebuvo atgavusi nepriklausomybės, orų prognozes komentuodavau LTV.

Mus, kelis sinoptikus, mokė žurnalistas iš JAV, kurio pomėgis buvo orų prognozės. Tada pirmąsyk atsistojau prieš kamerą.

Tad kai pakvietė TV3, jau nesijaučiau naujokas. Bet mokiausi ir dikcijos, ir judesio.

Komentuojant orų prognozę reikia laikytis taisyklių – tarimas turi būti aiškus, judesiai – saikingi.

Mano džiaugsmui, TV3 toleruoja humorą, tad kartais prognozę galima papuošti kokiu nors pokštu.

- Ar dažnai žmonės gatvėje jūsų klausia, koks kitą dieną bus oras?

- Dažnai. Eidamas į televiziją iš anksto nujaučiau, kad taip bus. Kartais tai erzina – ypač kai kabinėjasi girti žmonės.

Bet suprantu nepažįstamųjų norą bendrauti. Manau, Lietuvoje žmonės kenčia bendravimo stygių. Klausdami apie orus, jie mėgina šią problemą spręsti.

- Ar tokiais atvejais nekyla noras apgauti – patarti neimti į darbą skėčio, net jei žinote, kad bus perkūnija?

- Ne, taip šiurkščiai nejuokauju. Tai būtų nusižengimas profesinei etikai.

- Žinios apie orus jums pačiam padeda kasdienybėje?

- Ar lyja, ar sninga, į darbą vis tiek reikia eiti.

Aš tiesiog galiu spėti, pasiimti skėtį ar ne. Reikia pasakyti, dažniausiai pataikau.

- Yra tekę apsigauti?

- Kai dar nedirbau televizijoje, savo prognoze netyčia apgavau pusę Lietuvos.

Bet tai buvo seniai. Nuo valdžios gavau pylos. Smulkių klaidų pasitaiko visiems.

- Internete yra puslapių, kurie skirti anekdotams apie jus. Kaip juos vertinate?

- Anekdotai – tam tikro populiarumo rodiklis.

Kai pirmąsyk sužinojau apie tą puslapį, visus ten esančius anekdotus perskaičiau. Jų ten, regis, 90. Juos sukūrę žmonės nėra piktybiški. Jau iš slapyvardžių matyti, kad tai – linksma draugija.

Šiaip internetas pilnas dvokiančių emocinių šiukšlių, paskaitęs kai kuriuos komentarus supranti, kad labai daug lietuvių yra pikti žmonės. Protingų komentarų procentas yra nedidelis.

Dauguma anekdotų apie mane yra geranoriški. Jei ir toliau bus taip, galiu jų kūrėjams palinkėti sėkmės. Nemažai tų anekdotų mane patį prajuokino, bet jų pakartoti dabar negalėčiau.

- Kokie bus orai likusius du vasaros mėnesius?

- Atsakymai du – rimtas ir ne. Rimtas – jei kas nors tiksliai tai žinotų, būtų vertas iškart gauti Nobelio premiją. Nerimtas, kuris nebūtinai pasitvirtins, – manau, bus normali lietuviška vasara.