Prie Puntuko akmens - naktinis S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio minėjimas (nuotraukos) 
(5)
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet liepos 16 dieną prie Puntuko akmens Anykščiuose įvyko S.Dariaus ir S.Girėno atminties valanda. Šiemet paminėtas, ne tik Dariaus ir Girėno skrydžio jubiliejus - 75 metai , bet ir 65 metai, kaip iškalti „ Lituanikos“ lakūnų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai ir jų testamento žodžiai lietuvių tauta bei 20- metis, kaip vyksta šis renginys.
Koncerte dalyvavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės choras „Aidas“, Kauno muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga, Kauno dramos teatro aktorius Petras Venclovas bei Anykščių meno kolektyvai.
Į minėjimą, prie Puntuko akmens, atvyko Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Algirdas Kaušpėdas.
„Kiekvienas savęs turėtume paklausti: O ką aš padariau? Koks mano S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbis? Ką aš gero padariau Lietuvai?“, - sakė legendinės grupės „ Antis“ lyderis A. Kaušpėdas.
Pagerbiant S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį vardan Lietuvos, virš Puntuko akmens, jau gerokai sutemus skraidė karinių oro pajėgų sraigtasparnis, buvo šaunamos salvės.
Renginio pabaigoje, laikrodžiui mušant dvyliktą, visi dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše.
(5)
E. Aleksandravičius: „Perlaidodami J. Brazaitį norėjome parodyti, kad lietuvių drama dar nesibaigė“
Kaune šį sekmadienį perlaidoti iš JAV atskraidinti prieštaringai vertinamos Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. J. Brazaičio perlaidojimo ceremonija sukėlė protestus žydų, neigiamai vertinančių 1941 metais antisemitinių pareiškimų paskelbusios Laikinosios vyriausybės veiklą.
Tragiška Berlyno istorija tapo verslo ir mokslo įkaite
Rytų ir Vakarų Berlyną skyrusios sienos perėjimo punktas „Checkpoint Charlie” buvo šaltojo karo įsikūnijimas. Anksčiau čia vieni į kitus taikėsi sovietai bei JAV. O dabar ietis kryžiuoja patys vokiečiai. Tarp Frydricho gatvės, Dailidžių gatvės ir Sienos gatvės įrengtas „Checkpoint Charlie” ne kartą tapo dramatiškų scenų, galėjusių sukelti trečiąjį pasaulinį karą, liudininku. Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po Berlyno sienos griuvimo padėtis prie „Checkpoint Charlie” nebe tokia grėsminga.
Istorijos atminties raktas turėtų būti ir partizanai
Klaidžiojimas tarp dviejų pušų, laužiantis į atviras duris, – taip galima apibūdinti atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį, akademiniame ir kultūros elite verdančią diskusiją dėl lietuvių istorinės tapatybės.
Prieš 21 metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis
Šeštadienį sukanka 21 metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis - pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis.
Istorijos bestselerio autorius T. Snyderis: „Priimti Vilnių iš Stalino rankų buvo negražu, bet logiška“
Dalis lietuvių talką naciams žudant žydus vadino keršto akcija norėdami nuslėpti gėdą dėl kolaboravimo su sovietais. Lietuva, priimdama Vilnių iš okupantų rankų, pasielgė negražiai, bet politine prasme – protingai. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidalijo garsus JAV istorikas bei rašytojas Timothy Snyderis. Savo veikalu „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ labiausiai išgarsėjęs 43 metų profesorius T. Snyderis šią savaitę lankosi mūsų šalyje. Tos kruvinos žemės – tai dabartinės Baltijos valstybės, Baltarusija, Ukraina, Lenkija.
Bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai
Sekmadienį, gegužės 20-ąją, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.
Kapinėse prie Nemuno atidengtas paminklas Mažosios Lietuvos senbuviams
Rambyno regioniniame parke (Pagėgių sav.) netoli legendomis apgaubto kalno esančios sovietmečiu smarkiai nuniokotos ir neprižiūrimos senosios Bitėnų-Šilėnų kapinės prašviesėjo. Jose atidengtas paminklas „Prūsų lietuvių ainiams“ įamžino visų čia palaidotų žinomų ir jau užmirštų žmonių atminimą.
Vandalų nusiaubtos Bitėnų-Šilėnų kapinės atgyja
Rambyno regioniniame parke (Pagėgių savivaldybė) vandalų nuniokotos senosios Bitėnų-Šilėnų kapinės prašviesėjo - jose atidengtas paminklas įamžino visų čia palaidotų žmonių atminimą.
Istorikas L. Truska: „J. Brazaičio kaulus geriau palikime ilsėtis ramybėje“
Prieštaringai vertinamos 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės pirmininko Juozo Brazaičio perlaidojimo ceremonijoje sekmadienį Kauno valdžia dalyvaus, Seimo ir Vyriausybės vadovai atvykti neketina. Nacių okupacijos pradžioje susikūrusios Laikinosios vyriausybės vadovo perlaidojimas sukėlė žydų bendruomenės protestus.
Dėkojo JAV istorikui už istorinės atminties apie totalitarinius režimus saugojimą
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis padėkojo JAV istorikui Timothy Snyderiui už Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui reikšmingos istorinės atminties apie totalitarinių režimų nusikaltimus gynimą. „Ačiū už Jūsų drąsą ir pasiryžimą priminti visam pasauliui, kad Europa XX amžiuje kentė nuo dviejų totalitarinių režimų, vykdžiusių siaubingus nusikaltimus žmogiškumui. Nepaisant skirtingos nacizmo ir stalinizmo teroro išraiškos, metodų ar masto, užuot priešinant vieną totalitarizmą su kitu, būtina puoselėti abiejų režimų aukų atminimą“, - teigė A. Ažubalis.
