Paskutiniu metu dvi populiariausios pokalbių temos yra pasaulio ekonomikos krizė ir ekologija. Palikime ekologiją atokiau ir pažvelkime į šiek tiek netradicinį būdą, kaip sušvelninti ekonomikos krizę savo įmonėje.
Kas yra atviras kodas?
Pasistengsiu pateikti aiškų ir paprastą apibrėžimą: tai yra programinė įranga, kurią galima platinti nemokamai, jos programinis kodas yra atviras ir jį gali matyti, keisti ar tobulinti bet kas. Atviro kodo bendruomenė yra viena iš didžiausių pasaulyje, šios bendruomenės kuriama programinė įranga atnaujinama greičiausiai ir ją sugadinti, įsilaužti ar užkrėsti virusais yra sunkiausia. Turbūt jau daugelis iš šio straipsnio skaitytojų yra girdėję apie vis labiau populiarėjančią operacinę sistemą „Linux“ ar biuro programinį paketą „OpenOffice“.
Kaip atviras kodas susijęs su pasauline ekonomikos krize?
Turbūt perskaičius įžangą, straipsnio pavadinimas atrodo mažiausiai keistas, tačiau atviras kodas tikrai gali sušvelninti ekonominės krizės pojūtį. Ar įsivaizduojate kompaniją, kurioje nėra IT ūkio, arba kad ir minimaliausių sprendimų? Aš tikrai ne.
Paprasta matematika
Galime paskaičiuoti populiariausios operacinės sistemos ir standartinių biuro programų paketo kainą darbo vietai. Vidutiniškai operacinė sistema kainuos apie 400 lt, o biuro programinės įrangos paketas apie 700 lt.
Naudodami populiariausią operacinę sistemą jūs privalėsite turėti ir antivirusinę programą, kuri nuolat gelbės jūsų kompiuterį, taigi dar papildomai reikės maždaug 200 lt. Bendrai gauname, kad minimali programinė įranga darbo vietai kainuoja 1300 lt. Dabar šį skaičių galite padauginti iš visų darbo vietų, kiek jūsų įmonėje yra, kad gautumėte bendrą sumą.
O dabar pagalvokime apie alternatyvą. Atsisiųskime atviro kodo operacinę sistemą, tarkim, „Ubuntu Linux“. Išpakavę ją, įsidiekime standartinį atviro kodo biuro paketą „OpenOffice“. Jeigu įmonėje yra sistemų administratorius, šio sprendimo kaštai bus tik jo darbo laikas, jeigu jo nėra – samdytos kompanijos paslaugos, kurios neviršys 300 lt vienai darbo vietai.
Gera žinia – turint „Linux“, nereikia jokių antivirusinių programų, nes sistemai „Linux“ praktiškai nėra kuriamų virusų, o jeigu jų ir atsiranda, prieš tai jau turite naujausius sistemos pakeitimus, kurie nuo to apsaugo. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad, kai pati bendruomenė, t.y. viso pasaulio entuziastai, kuria programinę įrangą, tie patys žmonės neturi tikslo jai kenkti, o jei net tokių atsiranda, operacinė sistema jau būna pakitusi, kadangi atnaujinama ji kiekvieną dieną, dėl to bet kokio tipo virusai nėra pavojingi.
Sutaupėme vidutiniškai 1000 lt darbo vietai. Žinau, atsiras žmonių, kurie sakys, kad vartotojo terpė „Linux“ operacinėje sistemoje yra kitokia, nepatogi, arba reikia papildomų mokymų, norint naudotis „OpenOffice“. Aš į tai galiu atsakyti klausimu – ar labai lengvai vartotojai adaptuojasi nuo „Windows XP“ prie „Windows Vista“? Tačiau šiuo atveju jie nieko nesutaupo, o klausimų kelia mažiau. 2 psl.>>
