Būtina pažymėti, kad mieste motoroleris labai manevringas. Kol konkurentai demonstruoja vis didesnius ratus, „Vespa“ lieka ištikima 12“ skersmeniui, kuris, kaip ir puikus vairo judėjimo spindulys, garantuoja vikrumą miesto spūstyse. Tiesa, nedidelis ratų dydis šiek tiek trukdo važiuojant grindiniu ir duobėtais keliais.
O dėl vairavimo patogumo, tai jį vertintume panašiai kaip GTS 250 – puikiai tinka nelabai patyrusiems vairuotojams klajoti miesto džiunglėmis ir tiems, kurie dar neatprato nuo vidutinio darbo tūrio motorolerių.
Nors ratai ir kompaktiški, tačiau tai visai nekenkia motorolerio stabilumui: net važiuodama didžiausiu greičiu greitkelyje, ši „Vespa“ nesukelia nepageidaujamų vibracijų. Pakabos (priekyje – klasikinė šakutė ir švytuojančios trauklės, gale – dvigubas amortizatorius su įtempimo reguliavimu) dirba visiškai sinchroniškai, jas palaiko kietas plieninis rėmas, kurį iš tiesų galima vadinti kėbulu.
Pabėgimas iš miesto
Tobulas mieste, „Vespa GTS“ puikiai pasirodo ir toli nuo spūsčių: juo saugu važiuoti ir vidutiniu greičiu, bet tiesiog trokšti pereiti į sportinį režimą, pasitikint patvariomis padangomis. Mūsų atveju buvo sumontuotos „Pirelli“, bet kai kada montuojamos ir „Sava“.
Stabdžiai puikūs visais atžvilgiais (du 220 mm storio diskai): gerai moduliuojami, užtektinai galingi, kad sustabdytų „Vespa“ nedidelėje erdvėje, su keleiviu ir pernelyg nespaudžiant svirtelių. Tiesa, galas avariniais atvejais linkęs užsiblokuoti, tačiau jo reakcijas visada galima kontroliuoti. Bent jau kol kas versijos su ABS nėra.
O dėl komforto, piloto vieta gana patogi, daug erdvės ant laiptelio (čia galima pasidėti net pirkinių ar sportinės aprangos krepšius), o sėdynės padėtis labai „miestietiška“: nugara tiesi, vairą laikai nelabai ištiestomis rankomis. Taip pat kaip ir senoji geroji „Vespa“. Vibracijos praktiškai nejusti, o variklio triukšmas vos girdimas.
Su 250-uoju modeliu GTS 300 dalijasi ne tik privalumais, bet ir pagrindiniais trūkumais: dar trūksta stovėjimo stabdžio, elektriniai prietaisai atrodo gana skurdžiai, o ištraukti paslepiami keleivio laipteliai, kad ir puikiai pagaminti, sustojus gali liesti vairuotojo kojas. Galų gale daiktadėžėje po sėdyne, nepaisant tinkamos talpos, netelpa joks kitoks šalmas, išskyrus jai pritaikytus „Vespa“ ženklu pažymėtus „demi-jet“. O toje skydelio vietoje, kur kažkada „Vespa Rally“ būdavo laikomas tepalo matuoklis, dabar galima laikyti „iPod“ arba „Blackberry“.
Kaip ir kitų „Vespa“ atstovų, „Super“ modelio individualių aksesuarų katalogas turtingas: nuo turistinių (aukštas priekinis stiklas ir bagažinė) iki sportinių (žemas priekinis stiklas ir vienvietė sėdynė). „Vespa GTS 300 Super“ yra dviejų santūrių ir elegantiškų spalvinių gamų – baltas arba juodas, kainuoja apie 4 800 EUR (kaina Italijoje – red. past.) – 200 daugiau negu 250-asis modelis. Pastarojo jis nepakeičia, bet plačioje modelių gamoje užima vietą greta jo. 3 psl.>>
