Guoda Azguridienė :

Ekonominė veikla ir vertybės (1030)

---

Dangus griūva (9)

Pavyzdžiui, pasidalyti įspūdžiais iš perskaitytos knygos ir padiskutuoti su jos (su)keliamomis mintimis apie visuomenę ir joje paplitusį mąstymą.

Vakar mačiau juodąsias gulbes. Privačiame zoologijos sode netoli Klaipėdos (rašant bestselerį toliau turėtų sekti pora puslapių žvėryno aprašymo). Šis zoologijos sodas man labiau patinka už Kauno, nepaisant to, kad Kaune takai praminti nuo pat vaikystės (stiliumi a lá Taleb, čia turėtų atsirasti poros puslapių ekskursas apie mano vaikystę Kaune, sode lankomą rudąjį meškiną ir panašius kiekvieno širdį sušildančius dalykėlius). ­ Juodosios gulbės prie Klaipėdos gyvena didžiuliame aptvare su baltomis gulbėmis, garniais bei kitais paukščiais. Ir panašu, kad nepaisant australiškos prigimties jos šalia žemaitiškai lietuviškos kūdros jaučiasi visai gerai, kiek apskritai paukštis nelaisvėje gali jaustis gerai (bestseleryje pritiktų ekskursas apie gyvūnų laikymo aptvaruose moralumą-nemoralumą). Gražūs paukščiai.

Kaklai jų dar ilgesni už baltųjų, o snapai tamsiai raudoni – atrodo labai stilingai. Taigi gyvomis juodomis gulbėmis mūsų nenustebinsi. Bet, kaip galima įtarti, knygoje gulbė yra ne gyvosios gamtos atstovė, bet simbolis. Simbolis to, ko visiškai nesitikime ir kam atsiradus kortos susimaišo taip, kad žaisti tenka iš naujo.

Savo knygoje išdėstytomis mintimis autorius nenustebino. Ir tai nieko blogo. Man, kaip pasauliui neįdomios kilmės, mažos šalies nerašytojai ir šiaip neburtininkei moteriai baisiai smagu, kad Talebas – intriguojančios kilmės, profesorius, amerikietis, filosofas, makleris, garsenybė (gaunantis 60 000 $ už kalbą), vyras – savo knygos tema pasirinko dalykus, kurie yra patirti, apmąstyti ir mėginti komunikuoti, tačiau galiausiai palikti tik kaip vienas iš daugelio šio pasaulio netobulumo liudijimų (čia iš tiesų derėtų ekskursas apie mano nesėkmingus bandymus garsiai įžodinti intelektualios erdvės falsifikatus, kurie visuomenėje priimami kaip norma ir siekiamybė. Gal kada ir parašysiu – šiandien šiek tiek nesmagu prieš ten veikiančius žinomus asmenis). O Talebas, būdamas visas toks solidus ir išoriškai atrodantis kaip paties tikriausio „establišmento“ (madas diktuojančio intelektualinio elito) atstovas, detaliai ir visapusiškai aptaria įvairiausias visuomenėje įsišaknijusias „tiesas“, demaskuodamas jų klaidingumą.

Labiausiai nuo jo kliūva ateities planuotojams ir ­prog­nozuotojams – finansinių institucijų, centrinių bankų, vyriausybės ekspertams, istorikams ir matematikams. (Čia turėtų būti visai neplonas intarpas apie mano intelektualinę biografiją ir minties ieškojimus, bet nebus2.). „Tiesų“ demaskavimas

Pirmoji „tiesa“, kurią NNT3 demaskuoja, yra juodoji gulbė (cygnus atratus): nepaisant mūsų ilgalaikio patyrimo, kad gulbės yra baltos, vieną kartą paaiškėjo, jog esama ir juodų gulbių. Apskritai juodosios gulbės tiesą suformuluočiau taip: visi mūsų patyrimai yra tik pavyzdžiai, bet kad ir kokie jie būtų dažni ar plačiai paplitę, jie neįrodo, kad nebūna kitaip. Todėl negalime pasakyti, kad nėra juodų gulbių, oru mintančių ar skraidančių žmonių, žalių katinų, naftos kainų, aukštesnių nei X ar žemesnių nei Y dolerių, teroristų atakos Niujorko viduryje, stabiliausios valstybės SSRS žlugimo, visiškai „nuplaukusio“ profesoriaus tapimo milijonieriumi, estų krepšininkų pergalės prieš lietuvius ir pan. Kitaip gali būti kitoje vietoje, kitu laiku, kitaip žvelgiant ir suvokiant reiškinį.  2 psl. >>