Kaip šiais laikais, kuomet knygos nėra deficitas ir knygynai lūžta nuo jų gausos, negaištant daug laiko įsigyti gerą knygą? Toks klausimas turbūt tūno ne vieno knygų mylėtojo galvoje ir dažnai neduoda ramybės. Ką daryti? Kaip nenusipirkti leidyklos išreklamuoto gaminio, tik pavadinto knyga?
Pažvelgus į perkamiausių knygų sąrašą nesunku prieiti paprastos išvados: lietuviai perka knygas klausydami kaimynų ir pažįstamų žmonių rekomendacijų. Kitaip argi P.Coelho „Alchemikas“ taptų visų laikų perkamiausia knyga Lietuvoje?
Netaptų. Tokia nuobodi ir kvaila pasaka su „auksiniu“ moralu niekada nevirstų absurdą įkūnijančiu reiškiniu, jei pirkėjai vadovautųsi truputį logiškesniais knygų atrinkimo kriterijais. Juolab, kad tas pats P.Coelho yra parašęs kelias įdomesnes knygeles.
Pirmiausia, kaip pažymi tiek knygų leidėjai, tiek bibliofilai, Lietuvoje vis dar nėra, o gal jau ir nebus normalios knygų kritikos. Nors valstybė finansuoja ne vieno „kultūrinio“ laikraščio leidybą, naudos iš šio finansavimo tiek pat, kiek iš politikų pažadų. O kitose visuomenės informacijos priemonėse knygoms geriausiu atveju skiriama per mažai vietos, blogiausiu – tos vietos išvis nėra.
Taigi nieko nuostabaus, kad esant tokiai situacijai, knygų rinka išsigimsta: geros knygos neperkamos (dėl to ir neleidžiamos), o teisingai išreklamuotos rašliavos karaliauja ir greičiausiai toliau karaliaus.
Garsiausi pasaulyje autoriai, geriausi kūriniai beveik niekada nesulaukia Lietuvos visuomenės dėmesio. Ir baisiausia – jūs tikriausiai net nežinote, kad jie apskritai egzistuoja. Apie juos nekalba jūsų kaimynai ir kaimynės. O ir pažįstami žmonės neskaito.
Gelbstint tokią padėtį, belieka pristatyti geriausių, knygynuose dūlančių ir dažniausiai nukainuotų knygų pavadinimus bei jų autorius.
Pradėkime nuo Prancūzijos, šalies, kurios plunksnos meistrai nuo amžių amžinųjų rašo visą pasaulį stebinančius šedevrus.
Viena ryškiausių pastarųjų metų prancūzų žvaigždžių – Laurent'as Gaude – tiesiog pribloškė savo talentu, parašęs „Skortų saulę“, romaną apdovanotą Goncourt'ų premija. Be šio romano leidykla „Alma littera“ išleido dar vieną autoriaus kūrinį – „Karaliaus Congoro mirtį“. Aukščiausio lygio literatūra, kuri, pasak leidėjų, yra visiškai neįdomi lietuviams. Ar tikrai? Dar du Gaude romanai neišversti ir reikia manyti, nebus išversti.
Philippe'as Bessonas – dar vienas tituluotas ir dėmesio vertas rašytojas, sulaukęs tiek kritikų, tiek skaitytojų aukščiausių įvertinimų Prancūzijoje. O Lietuvoje?
Tikrai ne! Romanai „Jo brolis“, „Vaikinas iš Italijos“, „Rudenėjant“, „Trapios dienos“ negali būti pavadinti nei nuobodžiais, nei nesuprantamais plačiajai visuomenei. Paprasčiausiai apie juos niekas nežino.
Herve Guibert'as, romano „Draugui, kuris negelbėjo gyvybės“ autorius, atrodo, taip pat yra visiškai nežinomas. Logiška, kad daugiau jo knygų galime ir nesulaukti. 2 psl.>>
