Kurti aitvarą menininkui – lyg ritualas 
(1)
Menininkas Gitenis Umbrasas aitvarus pamėgo daugiau negu prieš 20 metų. Pirmąjį sukurtą jis pavadino pokštu, o prie kitų pluša vis ilgiau. Daugybę aitvarų sukūręs autorius juos vadina sielomis.
Vilniečiams G.Umbrasas gerai pažįstamas dėl miestą puošiančių kūrinių – Meilės krantų prie Žaliojo tilto, Stebuklo plytelės Katedros aikštėje.
Menininkas aitvarus kuria nuo 1988 metų. Sukurti pirmąjį sugalvojo kilus idėjai meno kūrinius išnešti iš ekspozicijų salės į atvirą erdvę.
„Pirmasis kūrinys buvo tarsi pokštas: padariau skraidančią plytą, kurią pakėliau nuo Gedimino pilies bokšto ir įmūrijau į debesis. Tai simbolizavo paskutinę bokšto plytą“, – pasakojo G.Umbrasas.
Visko teko mokytis pačiam
Menininkas šį skraidančios tapybos pavyzdį visai nežinodamas sukūrė tada, kai pasaulyje ėmė plisti meninių aitvarų mada. Beveik tuo pačiu metu, kai virš Gedimino kalno suplevėsavo „Skraidanti plyta“, Paryžiuje buvo surengtas pirmasis aitvarų festivalis.
„Informacijos buvo mažai. Visko teko mokytis pačiam.
Kadaise vaikystėje esu daręs aitvarą, bet tada jis taip ir nepakilo į dangų. O jau 20 metų mano kuriami aitvarai gali skraidyti“, – džiaugėsi įvairias meno sritis išbandantis G.Umbrasas.
Prieš ketverius metus G.Umbrasas Neringoje surengė meninių aitvarų stovyklą su Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos studentais.
Tąkart į dangų virš Parnidžio kopos kilo senovės lietuvių memorialinės architektūros paminklus – krikštus – vaizduojantys aitvarai.
Trapi medžiaga virsta tvaria
„Mano supratimu, aitvaras – tai siela. Ją riša siūlas su kūnu, stovinčiu ant žemės. Kuo trapesnis daiktas žemėje, tuo patvaresnis danguje.
Rytuose yra tradicija kapuose deginti popierines mašinėles ir pinigus, kad mirusiojo siela Anapilyje važinėtų prabangiu automobiliu ir nepristigtų turtų.
Lietuviškas šiaudinis sodas yra trapus šiame pasaulyje, bet tampa patvarus kitame.
Taip ir aitvarai, padaryti iš trapių medžiagų, tampa tvariu kūriniu dvasiniame pasaulyje“, – pasakoja daug dėmesio simbolikai skiriantis menininkas.
Didžiausią aitvarą – 10 metrų pločio ir 7 metrų ilgio – „Pranciškaus viziją“ menininkas, padedamas draugų, kūrė ne vienerius metus.
„Ilgiausiai užtrukau, kol subrandinau idėją. Gal net 5 metus mąsčiau apie šį aitvarą. Dar keleri praėjo, kol iš užsienio parsisiunčiau įvairiausių medžiagų ir sukūriau aitvarą“, – pasakojo Gitenis.
1991 metais G.Umbrasas sukūrė aitvarą iš Sąjūdžio laikų vėliavos su Lietuvos valstybės herbu.
„Mano aitvaras dalyvavo ir nepriklausomybės kovose. Aplink Televizijos bokštą raitėsi spygliuota viela, stovėjo tanketė ir kareivis su „Kalašnikov“, o viršuje skraidė Vytis“, – prisimena menininkas.
Jis yra sukūręs ir, kaip pats vadina, chuliganiškų, komiškų aitvarų. Toks – besišlapinantis berniukas, Briuselio simbolis.
Skris nuo arbatinuko garų
G.Umbraso meno dirbinių kolekcijoje galima rasti ir miniatiūrinių aitvarų, telpančių į kompaktinio disko dėklą.
„Turiu sumanymų, kurie, tikiuosi, bus įgyvendinti. Norėčiau sukurti tokį aitvarą, kuris pakiltų nuo arbatinuko garų.
Tačiau drėgmė suteikia svorio, reikia aitvarą padengti specialia medžiaga. Jeigu bus kokia nors ypatinga proga, galbūt ir pamėginsiu tokį sukurti“, – šyptelėjo menininkas.
Per metus jam kartais tekdavo sukurti ir po 10 aitvarų.
Dalis jų pasilieka menininko namuose, kai kurie keliauja į užsienio muziejus, pas kolekcininkus, net į bažnyčias. Kurį laiką aitvaras „Pranciškaus vizija“ kabėjo Šv.Jonų bažnyčioje.
Skraidančius kūrinius menininkas gamina iš įvairių medžiagų: nendrių, bambuko, šilko popieriaus.
„Galima ir džiovintą medžio lapą paversti aitvaru, pritaisius kelias konstrukcijas ir užrišus ploniausią valą. Ir jis skraidys“, – tikino G.Umbrasas.
Aitvarų entuziastas negalės dalyvauti šį savaitgalį Palangoje vyksiančiame aitvarų festivalyje. Šiuo metu menininko rūpestis – 9 metrų angelo skulptūra, kuri turėtų būti atidengta per Vėlines Karveliškių kapinėse.
Rodys triukus
* Rugsėjo 27 d. Lietuvoje vyks pirmas tarptautinis aitvarų festivalis.
* Aitvarų pilotai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Graikijos ir Italijos susirinks į Palangą.
* Festivalio „108 aitvarai“ programoje – lietuvių pilotų varžybos individualioje ir porinių skrydžių rungtyse.
* Kas valandą įspūdingus ir ypač daug kantrybės reikalingus triukus su aitvarais demonstruos Europoje gerai žinomi aitvarų pilotai iš užsienio.
(1)
Menininkui iš Prancūzijos sovietiniai monstrai – egzotika
„Kodėl sovietmečio architektų kūryba XX a. pabaigoje dažnai laikoma okupacijos svetimkūniais?” – stebėjosi prancūzų fotografas Fredericas Chaubinas. 52 metų F.Chaubino fotografijos kartu su lietuvių fotomenininkų Antano Sutkaus ir Romualdo Rakausko darbais iš sovietinės architektūros fotoalbumų eksponuojami sostinės „Vartų” galerijoje.
D. Pulausko grupės džiazas kaitino afrikiečių kraują
Klavišininko ir kompozitoriaus Dainiaus Pulausko grupei (DPG) Etiopijos džiazo festivalyje „Acacia Festival“ komplimentus žarstė ir organizatoriai, ir kolegos. „Afrikiečiai - ypatinga publika. Ritmas juos veikia magiškai. Turėjau tai galvoje rengdamas gastrolių programą, - sakė D.Pulauskas, tik ką grįžęs su grupe iš Afrikos į Vilnių.
Vilniuje atidaroma Baltijos jūrai skirta dizaino paroda
Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje „Titanikas“ ketvirtadienį atidaroma Šiaurės ir Baltijos šalių dizaino paroda „16 žingsnių artyn“.
Nutarta gelbėti griūvantį Kudirkos Naumiesčio kultūros židinį
Dar 1846 metas statytas, 1953 metais pertvarkytas Kudirkos Naumiesčio kultūros centro pastatas prašyte prašosi remonto. Apie tai buvo kalbama ir svajojama ne vienerius metus, tačiau tam tiesiog nebuvo finansinių galimybių. Dabar, pasinaudojus europine parama, centras kils naujam gyvenimui.
Valentino dienos proga – ekskursija „Širdies motyvas“ Vilniaus arkikatedros požemiuose ir Bažnytinio paveldo muziejuje
Vasario 14 d. minima Šv. Valentino – įsimylėjėlių globėjo – diena. Šią dieną antrus metus iš eilės Bažnytinio paveldo muziejus rengia edukacinę pažintinę ekskursiją šio garsaus šventojo istorijai pažinti. Nors šiandien Šv. Valentino diena švenčiama visame pasaulyje, tačiau nedaug kas žino, kas buvo šv. Valentinas. Pirmųjų amžių kankinys? Narsus karys ar dosnus vyskupas? Kodėl įsimylėjėliai prašydavo jo užtarimo? Kodėl kreipdavosi į šv. Valentiną, kad meilė neliktų be atsako? Koks šio šventojo atvaizdas? Kur jis palaidotas? Kur šiandien gerbiamos šv. Valentino relikvijos?
Šilutės ir Bauskės muziejininkai reklamuos vieni kitų veiklą
Prieš keletą metų prasidėjęs Latvijos Bauskės miesto ir Lietuvos pamario krašte įsikūrusios Šilutės savivaldybės muziejininkų bendradarbiavimas šiemet sausio 31-ąją buvo įformintas oficialia sutartimi. Ją Bauskėje pasirašė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė ir latvė, vietos muziejaus vadovė Baiba Šulce.
Vilniaus knygų mugėje – viešnia, kurios romanu domisi Holivudas
Romanas, išleistas 30-tyje šalių, o jį perskaityti galima net 25 kalbom – tarp jų japonų ir kinų. Romanas, kurio tiražai kartojami ir už kurį pelnyta keliolika reikšmingų apdovanojimų ir nominacijų JAV, Prancūzijoje, o Italijoje jis įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą. Šiuo romanu susidomėjo net Holivudas. Iki šiol nė vienai parašytai istorijai apie Lietuvą nėra nutikę nieko panašaus.
Gitaros meistras F. Goya sugrįžta pavergti lietuvių
Vienas žymiausių Europos gitaros meistrų Francis Goya sugrįžta į Lietuvą su instrumentiniu trio, kad dar kartą papirktų publiką meistriškomis ir subtiliomis melodijomis, pasiekiančiomis net labiausiai sušalusias širdis. Išskirtinio belgų gitaristo koncertą jo gerbėjai galės išgirsti jau visai netrukus, kovo 6-ąją, Vilniaus kongresų rūmuose.
Vilniaus knygų mugė suvienys komiksų menininkus iš įvairių šalių
Rimtos diskusijos ir neoficialūs pokalbiai prie kavos, knygos iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, paroda ir kūrybinės dirbtuvės, vakarėlis bei naujos pažintys. Tai pamatyti komiksų kultūros skleidėjai „Kitokia Grafika“ kviečia kiekvieną, kas bus Vilniuje vasario 23-26 dienomis ir kam bent kiek įdomu kultūra, istorija, politika, aplinkosauga, knygos, menas, gera kava ir smagūs žmonės.
Kauno miesto simfoninis orkestras minės septynerių metų sukaktį
Prieš septynerius metus, vasario 5 d. į pirmąjį koncertą pakvietė Kauno miesto savivaldybės tarybos įsteigtas Kauno miesto simfoninis orkestras.
