Kodėl artėjanti krizė smogs be gailesčio? 
(177)
Finansų krizei toliau plečiantis ir gilėjant, finansinės minos vis dažniau ėmė sproginėti visai šalia mūsų. Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Islandijoje ir kitur bankams prireikė valdžios paramos. Apie tai, kad Lietuvoje ir Švedijoje tokie įvykiai mažai tikėtini, pastaruoju metu dažnai kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tikėkimės, kad jis žino, ką kalba.
Tačiau kiti, tarp jų ir Tarptautinis valiutos fondas (http://www.imf.org/external/CEE/2008/091008a.pdf), nėra tokie tikri.
Bet jau po kelių savaičių tikriausiai bus galima oficialiai pranešti, kad prasidėjo kietasis ekonomikos nusileidimas (http://www.seb.lt/Archyvas/LMA_Nr30.pdf), nebent jo apibrėžimas dar kartą bus pakeistas (http://www.seb.lt/Archyvas/LMA33.pdf).
Sprendžiant iš ekonominių rodiklių, BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bus gerokai arčiau nulinės žymos, negu norėtų daugelis valdžios atstovų. Taip bus sugriauta Lietuvos ekonomikos išskirtinumo, palyginti su Latvija ir Estija, iliuzija.
Belieka valdančiuosius pasveikinti su sėkmingai iki Seimo rinkimų įvykdytu minštuoju ekonomikos nuleidimu!
Kita vertus, jau pasigirsta valdžios aiškinimų, kad jei šalyje ir prasidės ekonominės ir finansinės problemos, tai jos kils dėl visą pasaulį krečiančios finansų krizės ir pabrangusių energetinių išteklių.
Todėl verta dar kartą išvardyti nepadarytus darbus, klaidas ir destabilizuojančius veiksnius, kurie lems tai, kad krizė šalyje bus didesnė ir truks ilgiau, negu daugeliui atrodo. Beje, panašiai galvoja ir visiems žinomas „The Economist“. (http://www.economist.com/world/europe/displaystory.cfm?story_id=12332142&fsrc=rss)
Lietuvoje nesprendžiamos vadinamosios struktūrinės problemos: švietimo sistema – nekonkurencinga ir degraduojanti, pilietiškai nebrandi visuomenė kenčia nuo senėjimo ir emigracijos bėdų, šalies finansinis ir politinis valdymas – apgailėtinas.
Šios problemos susilieja į ydingą uždarą ratą ir nesudaro prielaidų įvykti ekonominei revoliucijai – transformuoti šalies ekonomiką iš tradicinės į aukštos pridėtinės vertės. Be šios revoliucijos Lietuva neturi galimybių sėkmingai konkuruoti globalioje rinkoje.
Šalyje mažai kas suvokė, kad kelerius metus trukęs ekonomikos spurtas vyko dėl trijų veiksnių: santykinai pigios darbo jėgos, ES ekonomikos plėtros ir skolinimo bumo. Vyravo iliuzija, kad tai tęsis be galo. Visi trys veiksniai buvo išnaudoti, tačiau nebuvo sukurti pakankami valstybės finansiniai rezervai, nepasirūpinta šalies energetinės sistemos pertvarkymu.
Nevaldomas skolinimo bumas didele dalimi prisidėjo prie būsto burbulo susidarymo, kurio sprogimas dabar kelia grėsmę statybų, nekilnojamojo turto ir kitiems sektoriams. Leidus šalies ekonomikoje vyrauti iškraipytiems ir nerealistiškiems lūkesčiams, privatus sektorius per trumpą laiką pernelyg daug investavo į nekilnojamąjį turtą, vyko intensyvi vidinė darbo jėgos migracija, smarkiai pakilo darbo jėgos kaštai. Visa tai prisidėjo ir prie vartojimo kainų augimo. 2 psl. >>
(177)
Lietuviškas humoras atsiduoda kareivinių kojinėmis
Po ilgos pertraukos į televiziją sugrįžtantis humoristas Artūras Orlauskas - Zakarauskas labai taikliai apibūdino lietuviško humoro situaciją: lietuvius esą juokinti sunku, nes beveik visi intelektualai išvyko svetur, o šalyje liko tik pensininkai ir šiaip žmonės, kurių veidai ir sąmonė išvagoti raukšlių. Tačiau tai būtų tik dalis bėdos. Tikroji lietuviško humoro nelaimė yra ta, kad jo šaknys vis dar siurbia kūrybinius syvus iš seksizmu persisunkusio sovietmečio, konkrečiai – iš sovietinių priprakaituotomis kojinėmis prasmirdusių kareivinių ir nužmoginančių kalėjimo kamerų.
Įstatymų brūzgynuose pasiklysta net jų leidėjai
Istorikai teigia: jeigu senovės graikai būtų turėję konstituciją, jie būtų užvaldę pasaulį. Lietuva turi 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtą savo Konstituciją. Būdama Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos ir Lenkijos valstybės), turėjo 1791 m. gegužės 3 d. priimtą pirmąją rašytinę Europos konstituciją. Tai buvo antroji pasaulyje rašytinė konstitucija po JAV 1790 m. įsigaliojusios konstitucijos. Daugiau istorikų iniciatyva po ilgų diskusijų gegužės 3-iąją atmintina diena Seimas pripažino tik 2008 metais.
Partijos spektakliai – be staigmenų
Viena sričių, kur didieji reformatoriai konservatoriai ištikimai tęsia visų savo pirmtakų tradicijas, – konkursai į postus valstybės tarnyboje. Kuo postas šiltesnis, tuo konkursas fiktyvesnis.
Valstybė už studijas permoka keletą kartų
Švietimo ministras kartu su premjeru vasario 2 d. kiek netradiciškai atidarė studijų parodą „Litexpo“ parodų rūmuose. Gana greitai viešumoje pasklido ir informacija, kad šiemet bus pasiūlyta daugiau kaip 17 tūkstančių nemokamų studijų vietų. Būtų gražu, jeigu turėtume sąmoningus abiturientus ir kokybiškas studijas. O dabar turime studijų mugę.
Kodėl pleška Lietuvos bažnyčios?
Taip ar labai panašiai buvo pavadinta praėjusią savaitę Seime surengta spaudos konferencija. Į ją žurnalistus sukvietė ir savo didžiulį rūpestį čia išsakė Seimo narys Naglis Puteikis bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Krinta į akis, jog šie žmonės gaisrą Tytuvėnų ansamblyje suvokia labai skaudžiai pergyvendami tai asmeniškai, „imdami į širdį“ visą nelaimės mastą, nesugebėdami nuslėpti to, jog yra krečiami nerimo drugio konvulsijos.
Kaimynus marina ne meras, o šaltis
Vilniaus meras A. Zuokas trinktelėjo kumščiu į stalą: „Kad daugiau „kaimynų” per televiziją nematyčiau! Kad jie dingtų iš radijo!” Turbūt nerasime lietuvio, nemačiusio ar negirdėjusio reklamų apie gerai sugyvenančius kaimynus. Taip dar prieš pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą ėmė reklamuotis sostinei šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
Nesukat galvos? Ir nereikia
Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sumirgėjo dar viena visiškai neišskirtine istorija: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra viskuo patenkinta. 24 metų Aistė sako: „Gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti.” Tai svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos ir Norvegijoje rado tam tinkamą vietą.
Dujų kaina – mįslių rūke
Antradienį planuojamas Lietuvos premjero A.Kubiliaus susitikimas su „Gazprom Export” vadovu A.Medvedevu jau taip išreklamuotas, jog kartais atrodo, kad po jo viskas pasikeis. Ne tik Lietuvos valdžia, bet ir Rusijos žiniasklaida kursto viltis, kad dujų kainos gali būti persvarstytos. Mes, žinoma, tikimės, kad bus sumažintos.
Nacionalinis projektas: kaip žmonėms sužinoti tiesą?
Lietuvos pozicija Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo rami ir pakankamai aiški. Lietuva pritarė Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai ir, kol kas galima teigti, – griežtesnių bendro buvimo ES taisyklių programai ateityje.
Europa – jų ar mūsų?
Esame tikri europiečiai. Ar tikrai? Šis klausimas vieno atsakymo, be abejonės, nesulauks. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Lietuva turi vieną bendrybę su Europos Sąjunga, kurios narė yra jau beveik 8 metus. Tai įvaizdžio problemos. ES per visą savo egzistavimą taip ir nesugebėjo tapti kuo nors daugiau nei bendrais interesais pagrįsta sąjunga, turinčia didelį maišą pinigų.
