Iš „Balkono“ kristi, kristi, kristi į sovietmetį (video, nuotraukos) 
(26)
Neseniai įvykusioje Vaikų Eurovizijoje viena mergaičių grupė traukė, kaip jos susisiekia per „Skype“. Jeigu vis dar nežinote, kas yra „Skype“, esate nepataisomai atsilikęs ateivis iš Akmens amžiaus. Net mažamečiai vaikai jau sunkiai įsivaizduoja, kaip dar galima bendrauti be kompiuterio ar bent jau be telefono. Apie kitas galimas bendravimo priemones iš pradžių ne ką tenutuokė ir naujo lietuviško filmo „Balkonas“ pagrindiniai aktoriai - vaikai.
Kremliaus engiamos organizacijos „Memorial“ vadovas A.Roginskis: „Vienintelė rusiško identiteto ašis – pergalė“ (38)
Amerikiečių ir švedo dokumentinis filmas nukreipia partizano J.Lukšos Daumanto šviesą į Vakarus (nuotraukos) (67)
Baltarusių teisių gynėjų duomenis Minskui išdavė Lietuvos teisingumo ministerija, politologas R.Lopata tai vadina nusikaltimu (papildyta 18 val. 23 min., nuotraukos, video) (418)
Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
„Per balkoną bendrauti gerai ir patikima. Nes per „Skype“ nežinai, kas gali tave pakviesti ir ko norėti“, - išmintingai dėstė vienuolikos metų Elzbieta Degutytė, filme atlikusi tokio paties amžiaus Emilijos vaidmenį.
Sovietinės Lietuvos mažo ir nykaus provincijos miestelio daugiabutyje gyvenanti jos herojė pažintį su bendraamžiu Rolanu (vaidina Karolis Savickis) užmezga balkone - šnekučiuojasi per sieną arba per elektros jungiklį. „Nemanau, kad šiandien kas taip draugautų per balkoną“, - tokia mintis jaunajai aktorei kelia juoką. Jai, kaip ir kitiems filme vaidinantiems vaikams, tai - pirmoji patirtis filmavimo aikštelėje.
Kad šitoks primityvus bendravimo būdas neįmanomas šiais technologijomis perkrautais laikais, įtikėjo ir juostos kūrėjai. Todėl nusprendę atskleisti nuoširdžius vaikų tarpusavio santykius ir jų šeimų gyvenimus, jie „Balkono“ veiksmą perkėlė į 9-ąjį dešimtmetį, gūdžią "senovę“ (jaunųjų aktorių žodis). Ir dar, pasirodo, anas laikas gali pakutenti paširdžius, kaip sakė filmo scenarijaus autorė ir režisierė Giedrė Beinoriūtė, „nostalgija, ilgesiu, liūdesiu“.
Jeigu vienuolikamečiui aktoriui Karoliui tos „senovės“ siaubą sukelia per filmavimus dėvėti rūbai, dėl kurių berniukas būgštavo, kad tyčiosis ekrane jį pamatę draugai, tai visa filmo kūrėjų komanda, kuriai sovietmetis buvo vaikystės metai, galėtų prisiminti ir niūresnių dalykų.
Bet šia juosta to nesiekta. „Tas laikas buvo nykus, slogus, izoliuotas, pilkas, bet ir tuomet žmonės bandė išlaikyti orumą, savigarbą. Kažkuo jie buvo išties šviesūs“, - kalbėjo aktorius Rolandas Kazlas, kuriam teko vieno iš pagrindinio herojaus tėvo ir milicininko vaidmuo. Teatro aktorius filme vaidina retai, todėl sako šį vaidmenį itin branginantis. „Dėkoju režisierei, tikrai norėjau suvaidinti šiame filme“, - prisipažino R.Kazlas.
Tik jo herojus - antraplanis, nes pirmaisiais smuikais griežia vaikai. „Anksčiau žiūrėdama užsienietiškus filmus, kuriuose vaidindavo vaikai, pagalvodavau, kad Lietuvoje nieko panašaus nufilmuoti neįmanoma. Tačiau „Balkono“ filmavimas pakeitė mano požiūrį. Vaikai aikštelėje nesiliaudavo stebinti, suvaidindavo ilgiausias scenas nestabdant kameros, jausdami ir kadrą, ir ritmą, ir mizansceną, ir dar atlikdami subtiliausius vaidybinius niuansus“, – įspūdžiais dalijosi režisierė G.Beinoriūtė, o vėliau pridūrė: „Bet su jais elgėmės kaip su profesionalais, nebuvo jokių išlygų“.
Kur kas sunkiau nei dirbti su vaikais buvo grąžinti dabarties net provincijos miestelį ketvirtį amžiaus atgal. Aibė kliūčių laukė kiekviename žingsnyje: Rūdiškėse rasti tinkami filmavimui butai, bet sudėtus plastikinius langus teko išlupti ir sudėti medinius; vos tik lauke pasisukdavo kamera, tekdavo stabdyti filmavimą, nes fone kiurksodavo ne „Moskvičiai“, o „Audi“ ir „Volkswagen“, todėl vadybininkė apibėgo galybę namų prašydama automobilių savininkus patraukti transporto priemones.
Bet profesionalaus aktoriaus duonos pirmąkart krimstelėję jaunieji talentai apie sunkumus kalba mažai. Taip, pastebi Elzbieta, sunku vaidinti, kad karšta, kai spaudžia šaltukas, arba juoktis, kai visiškai nejuokinga, tačiau jai labiau įstrigo scenos, kai reikėjo valgyti ledus. O dar labiau - visą dieną trukęs vienos scenos filmavimas - krytis iš balkono: „Vis kristi, kristi, kristi iš balkono“. Šitaip juokais ir visai netyčiomis sukūrusi gal net viso sovietmečio nuotaikos metaforą.
Filme taip pat vaidino mažoji Saulė Rašimaitė, žinomi aktoriai Viktorija Kuodytė ir Irmantas Bačelis. Nuo spalio 17 dienos juostą žiūrovai galės išvysti Vilniuje kino centruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Skalvija“, Kaune – „Forum Cinemas Kaunas“, Klaipėdoje – kino centre „Cinamon“, Panevėžyje – „Forum Cinemas Babilonas“, Šiauliuose – „Atlantis Cinemas“, Alytuje – kino teatre „Dainava“, Marijampolėje – kino teatre „Spindulys“.
(26)
Nutarta gelbėti griūvantį Kudirkos Naumiesčio kultūros židinį
Dar 1846 metas statytas, 1953 metais pertvarkytas Kudirkos Naumiesčio kultūros centro pastatas prašyte prašosi remonto. Apie tai buvo kalbama ir svajojama ne vienerius metus, tačiau tam tiesiog nebuvo finansinių galimybių. Dabar, pasinaudojus europine parama, centras kils naujam gyvenimui.
Valentino dienos proga – ekskursija „Širdies motyvas“ Vilniaus arkikatedros požemiuose ir Bažnytinio paveldo muziejuje
Vasario 14 d. minima Šv. Valentino – įsimylėjėlių globėjo – diena. Šią dieną antrus metus iš eilės Bažnytinio paveldo muziejus rengia edukacinę pažintinę ekskursiją šio garsaus šventojo istorijai pažinti. Nors šiandien Šv. Valentino diena švenčiama visame pasaulyje, tačiau nedaug kas žino, kas buvo šv. Valentinas. Pirmųjų amžių kankinys? Narsus karys ar dosnus vyskupas? Kodėl įsimylėjėliai prašydavo jo užtarimo? Kodėl kreipdavosi į šv. Valentiną, kad meilė neliktų be atsako? Koks šio šventojo atvaizdas? Kur jis palaidotas? Kur šiandien gerbiamos šv. Valentino relikvijos?
Šilutės ir Bauskės muziejininkai reklamuos vieni kitų veiklą
Prieš keletą metų prasidėjęs Latvijos Bauskės miesto ir Lietuvos pamario krašte įsikūrusios Šilutės savivaldybės muziejininkų bendradarbiavimas šiemet sausio 31-ąją buvo įformintas oficialia sutartimi. Ją Bauskėje pasirašė Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė ir latvė, vietos muziejaus vadovė Baiba Šulce.
Vilniaus knygų mugėje – viešnia, kurios romanu domisi Holivudas
Romanas, išleistas 30-tyje šalių, o jį perskaityti galima net 25 kalbom – tarp jų japonų ir kinų. Romanas, kurio tiražai kartojami ir už kurį pelnyta keliolika reikšmingų apdovanojimų ir nominacijų JAV, Prancūzijoje, o Italijoje jis įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą. Šiuo romanu susidomėjo net Holivudas. Iki šiol nė vienai parašytai istorijai apie Lietuvą nėra nutikę nieko panašaus.
Gitaros meistras F. Goya sugrįžta pavergti lietuvių
Vienas žymiausių Europos gitaros meistrų Francis Goya sugrįžta į Lietuvą su instrumentiniu trio, kad dar kartą papirktų publiką meistriškomis ir subtiliomis melodijomis, pasiekiančiomis net labiausiai sušalusias širdis. Išskirtinio belgų gitaristo koncertą jo gerbėjai galės išgirsti jau visai netrukus, kovo 6-ąją, Vilniaus kongresų rūmuose.
Vilniaus knygų mugė suvienys komiksų menininkus iš įvairių šalių
Rimtos diskusijos ir neoficialūs pokalbiai prie kavos, knygos iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, paroda ir kūrybinės dirbtuvės, vakarėlis bei naujos pažintys. Tai pamatyti komiksų kultūros skleidėjai „Kitokia Grafika“ kviečia kiekvieną, kas bus Vilniuje vasario 23-26 dienomis ir kam bent kiek įdomu kultūra, istorija, politika, aplinkosauga, knygos, menas, gera kava ir smagūs žmonės.
Kauno miesto simfoninis orkestras minės septynerių metų sukaktį
Prieš septynerius metus, vasario 5 d. į pirmąjį koncertą pakvietė Kauno miesto savivaldybės tarybos įsteigtas Kauno miesto simfoninis orkestras.
„Auszra 16“ - folkroko gaivalas Nepriklausomybės dienai
2012 vasario 16 d. Vilniuje įvyks proginis koncertas „Auszra 16“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 94-iosioms metinėms. Ta proga sostinės klube „New York“ (Kalvarijų g. 85) šventiniais pasirodymais patriotiškai nusiteikusių piliečių širdis drebins žymūs folkloro ir roko muzikos kolektyvai - „Skylė“, „Atalyja“, „Gyvata“ ir „Ugniavijas“. Šio tradiciškai netradicinio renginio idėją puoselėja nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“, organizuojanti „Auszra 16“ jau devintąjį kartą.
Jūrmala gali netekti muzikos festivalio „Naujoji banga“
Nesutariant Jūrmalos savivaldybei ir muzikos festivalio „Naujoji banga“ organizatoriams, Latvijos kurortas gali netekti šio populiaraus renginio, kuris sutraukia tūkstančius rusų.
Jaunimo teatro scenoje - J. Piłsudskis ir F. Dzeržinskis
„Lietuvoje esama didžios istorinės paslapties. Mūsų tėvynė, kitados buvusi galingiausia imperija, per kelis šimtus metų sunyko ir susitraukė, tapo salele Rytų Europos geopolitiniame žemėlapyje. Tačiau išnykus Lietuvos imperijai, imperinio būdo žmonės liko, žemė juos tebegimdė,“ - sako rašytojas bei filosofas Arvydas Juozaitis, spektaklio „Širdis Vilniuje“ pjesės autorius ir idėjos sumanytojas.
