Netoli žalių balsavimo kabinų užuolaidų ant kėdės gūžėsi murzinas vaikas. Žalios treninginės kelnės dėmėtos nuo purvo, nešvari ir rusva, puošta "mikimauzu" striukelė, pajuodę pirštukai gniaužė kadaise buvusią baltą megztą kepurę. „Čia mūsų komisijos narys“, - pajuokavo Karvio rinkimų apylinkės rinkimų komisijos narė Ana Pumputienė.
 |
Karvio gyventojai iš rinkimų nesitiki nieko.  Š.Kaušylaitė |
Graudus jos pokštas. Mažytis Jarekas rinkimų rytą drebėjo lauke po langais. Rinkimų eiga besirūpinančios moterys pakvietė vaiką į vidų, išvirė arbatos. Kur Jareko tėvai - neaišku, gal geria. Šeimoje jis - penktas vaikas. Sušilęs mažylis šypsojosi parudusiais pieniniais dantukais, bet akys buvo liūdnos.
Žiūrėkite videoreportažą.
„Tegu atvažiuoja ir pasižiūri į tokį vaiką Seimo nariai", - komisijos narės vienbalsiai sutarė, kad valdžia turėtų būti griežtesnė ir priversti veltėdžius dirbti ir savo vaikais rūpintis. Jei rinkimų komisijos pirmininkė Stanislava Zapolskaja pati būtų Seimo narė, ji važinėtų po kaimus, kalbėtųsi su žmonėmis ir būtinai padidintų pensijas. „Pinigų visada yra, bet nėra noro, nes tie, kurie Seime sėdi, daugiausiai sau viską pasiima. Jie algą didelę gauna ir apartamentus turi“, - pirmininkė tikra, kad valdžioje esantys nė neįtaria, kaip varganai paprasti piliečiai verčiasi.
Po pilku rudens dangumi - pilkos žmonių nuotaikos. Sekmadienio mišios tikėjimo žemiškąja valdžia nesustiprino. „Nebalsuosim turbūt. Tik du kandidatai - nėra iš ko rinktis“, - aiškino su dviem merginom stoviniavęs Marekas. „ Bloga, labai bloga buvo valdžia. Kodėl - todėl, kad bloga buvo. Ir dabar nieko geriau čia nebus“, - žilstelėjęs vyriškis nenorėjo prisistatyti ir nesileido į kalbas apie politiką.
„Vaikeli, kaip nebuvo nieko, taip ir nebus nieko, bet balsuot tai turi eit. Mes, seni žmonės, taip įpratę - jei atsiuntė siuntimą, reiškia, reikia eit“, - pensininkė Regina guodėsi, kad viskas brangsta ir gyventi sunku. Ji norėtų, kad valdžia sumažintų maisto produktų kainas.
Vilniaus rajone esančioje Karvio gyvenvietėje - viskas šalia. Raudonų plytų bažnyčia, parduotuvė su dvikalbe iškaba „Parduotuvė. Sklep“, turgaus prekystalis su išdėliotais batais, kultūros centras, kuriame įsikūrusi rinkimų apylinkė. Atšiaurus vėjas draiko gelsvus lapus, drėgnas šaltis, rodos, iki pat kaulų smelkiasi. Nejauku.
Nors per antrąjį rinkimų turą apsispręsti paprasčiau, nes abu kandidatus žmonės pažįsta, balsuotojai į rinkimų apylinkę rinkosi vangiai. „Žmonės sako, kad neis balsuoti, nes jų balsai vis tiek negalioja. Vieni su kitais politikai nesutaria, tai ką jie gali tautai gero padaryt“, - gūžčiojo pečiais Ana Pumputienė. Žvilgtelėjusi į filmavimo kamerą, ji pralinksmėjo. „Ar gražios atrodom? Neparodysit, kad Karvio rinkimų apylinkėje sėdi karvės?“
Pokštautoja A. Pumputienė atrodė neprastai - kruopščiai pasidažiusi ir susišukavusi, apsirėdžiusi dryžuote bliuzele, gilią iškirptę puošė masyvus sidabro papuošalas. Nuolat laidomi juokai jai irgi pridėjo žavesio. „Negalima kartu su savo vyru. Galima tik su svetimu“, - taip ji skyrė į vieną balsavimo kabiną susigrūdusius sutuoktinius. 2 psl.>>
