Desperatiška priklausomybė nuo sekso – ne vien vyrų liga 
(201)
„Kiekvieną kartą, kai sutinku vyrą, kuris nerodo seksualinio susidomėjimo manimi, aš įsigeidžiu jį turėti“, - prisipažįsta 35-erių Valerie, dirbanti žmogiškųjų išteklių vadybininke Londone.
„Tai tapo iššūkiu, žaidimu, neatsižvelgiant į tai, ar vyras vedęs, ar turi draugę. Dugną pasiekiau, kai mėginau suvilioti savo geriausios draugės sužadėtinį. Negalėjau ištverti galvodama, kad kai jie bus kartu, jis negalės tiek žiūrėti į mane. Tai buvo tarsi niežai, kurie verčia kasytis“, - atviravo moteris.
„Priklausomybė nuo sekso“ yra paskutinė frazė, kuri galėtų šauti į galvą, kai žiūri į santūrią ir kukliai apsirengusią Valerie. Tačiau būtent tai tapo jos gyvenimo košmaru. „Visi man tik ir aiškino, kokia aš esu laiminga, nes galiu turėti bet kurį vyrą. Aš pakankamai konkurencinga asmenybė, todėl man buvo svarbu tai žinoti. Savo draugių rate aš buvau laikoma karščiausia“, - pasakoja sekso verge tapusi moteris.
Kad seksas ar apskritai meilė gali tapti priklausomybės priežastimi, niekas nebesiginčija. Smegenų tyrimų rezultatai rodo, kad meilės ir narkotikų priklausomybės kamuojamų žmonių aktyvios smegenų veiklos sritys - beveik identiškos. Žmonės ėmė kalbėti apie priklausomybę nuo sekso. Britų komikas Russellas Brandas šiuo metu gydosi nuo šios ligos, o apie priklausomybę neseniai prisipažino ir aktorius Davidas Duchovny. Kitą mėnesį pasirodys apie įjunkimą į seksą pasakojantis Holivudo filmas „Dusulys“.
Ekspertai tvirtina, kad seksoholikų skaičius auga ir, priešingai vyraujančiai nuomonei, ne visi jie yra vyrai. „Amerikoje 30 proc. ateinančiųjų gydytis nuo sekso yra moterys“, - sako Donas Serrattas, Didžiojoje Britanijoje vadovaujantis įstaigai, kuri siūlo padėti išsivaduoti iš tokios priklausomybės gniaužtų. Šioje šalyje reta moteris prisipažįsta kenčianti dėl sekso, tačiau tai nereiškia, kad čia problema ne tokia paplitusi. „Jos ateina prašydamos pagalbos atsikratyti alkoholizmo, narkomanijos ar depresijos, bet gydymo metu išaiškėja, kad giluminė šių ligų priežastis yra priklausomybė nuo sekso“, - dėsto D.Serrattas.
Valerie nesuvokė savo tikrosios manijos, net kai jos draugės sužadėtinis atstūmė jos viliones ir šliūkštelėjo jai į veidą gėrimą, dar tėkšdamas keletą nemalonių žodžių. Tik vėliau, kai jos draugės nusiramino ir sukūrė šeimas, ji ėmė savęs klausinėti dėl savo elgesio.
„Sutrikau suvokusi, kad sulaukusi 35 metų galiu pasigirti tik tuo, jog mano ilgiausi romantiški santykiai truko tris mėnesius“, - sako ji. Ji nuėjo į psichologo konsultaciją, nes troško liautis susitikinėti su netinkamais vyrais. „Štai kada aš supratau, kad gyvenu fantazijų pasaulyje. Ką labiausiai mėgau sekse, tai nebuvo pats veiksmas. Tai buvo gulėjimas lovoje po to šnekučiuojantis, jaučiant tarpusavio ryšį. Dažnai įtikindavau save, kad įsimylėjau tuos vaikinus, bet greitai šios iliuzijos išgaruodavo“, - prisimena Valerie.
Susan Cheever, kuri neseniai savo išpažintį išdėstė knygoje „Aistra: kur seksas virsta priklausomybe“, sutinka, kad daugumai moterų būdinga neskirti nežymios ribos tarp meilės ir sekso. „Jeigu yra skirtumas tarp priklausomybės nuo meilės ir priklausomybės nuo sekso, aš nežinau, kas tai yra, - tvirtina ji. - Kartais žmonės guodžiasi, kad įsimyli pernelyg dažnai. Ar jie sako, kad nenorėtų su tais žmonėmis pasimylėti? Priklausomybė nuo meilės, žinoma, skamba gražiau“. 2 psl. >>
(201)
Nuo AIDS mirusią motiną našlaičiams atstoja vyresnioji sesuo
„Mama mane mokė – niekada nieko neprašyk, pati turi viską pasiekti”, – atsidūsta vilnietė Rita (22 m.) ir gražiomis žydromis, bet pavargusiomis akimis pažvelgia į devynaukštį, kuriame praėjo baisiausi jos gyvenimo metai. Ritai tenka prašyti pagalbos. Anksčiau – finansinės, dabar – psichologinės. Kai būna ypač sunku, ji eina į ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociaciją „Demetra”.
Penkių vaikų motina G. Sriubiškienė: „Nenoriu „penėti“ savo vaikų antibiotikais“
Gretos Sriubiškienės kasdienybė, kaip ir kitų Lietuvoje gyvenančių daugiavaikių mamų, susideda iš rūpinimosi įvairiais vaikų poreikiais, namų ruoša, maisto ruošimu. Šeima turi nedidelį savo verslą, kurio veikla rūpinasi tėtis. Šeimos motina pasakoja apie brangiausia šeimos turtą – sveiką gyvenimo būdą.
Surinkti aukas vėžiu sergantiems vaikams padėjo įžymybės
2|
Gintauto Labanausko labdaros ir paramos fondo nariai aplankė Kauno klinikų vaikų Onkohematologijos skyriuje besigydančius mažuosius ligonius. Jie perdavė mažiesiems ligoniams Gerųjų linkėjimų medį su kunigo Virginijaus Veprausko ir dainininko Ryčio Cicino linkėjimais – Kaune populiarus dvasininkas ir estrados žvaigždė padėjo surengti labdaros akciją ir surinkti lėšų onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Kauniečiai aukoja laiką savanorystei
Lietuvos „Caritas” Slaugos ir globos skyriaus vadovė Kristina Jonušonytė niekada nesutiktų su teiginiu, kad neatlygintinas darbas kito labui – veikiau išimtis nei taisyklė. Kaune savo laiką, darbą ir žinias karitiečių globojamiems kauniečiams aukoja nemažai savanorystę sąmoningai pasirinkusių žmonių. Įdomu tai, kad dauguma jų – 24 – 30 metų jaunimas. Tuo Kaunas stipriai išsiskiria iš kitų miestų, kuriuose „Caritas” savanoriais dažniausiai tampa 40 – 60 metų žmonės.
Uždegiminės žarnyno ligos jaunus žmones uždaro nevilties gniaužtuose
Nerijus apie savo ligą kalba nedrąsiai. Prieš devynerius metus jis susirgo uždegimine žarnyno liga – opiniu kolitu. „Negi girsiesi, kad kartais per dieną į tualetą tenka bėgti dešimt kartų“, – liūdnai šypteli vyras. Nors šiandien nuo sunkiausių ligos simptomų jį išvaduoja vaistai, Nerijus prisipažįsta, nesijaučiantis saugus, jei nežino, kur yra tualetas.
Puola virusai – marš į pirtį
Apie pirties naudą pasakyta daug gražių žodžių. Pirtis atjaunina, stiprina sveikatą, pakelia nuotaiką ir net gi „nuplauna nuodėmes“. Tačiau pirtis neišmaniam gerbėjui gali iškrėsti ir piktą pokštą. Ką reikėtų žinoti apie pirtį, kad ji taptų geriausiu žmogaus draugu?
Kaip atpažinti ir gydyti uždegiminę žarnyno ligą?
Viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas – tai simptomai, kurie sergančiuosius uždegiminėmis žarnyno ligomis (UŽL) t.y. Krono liga ir opiniu kolitu lydi visą gyvenimą. Visuomenė mažai žino apie šiuos sveikatos sutrikimus, todėl viso pasaulio pacientai ir medikai garsiai apie tai prabyla gegužės 19-ąją. Pirmą kartą uždegiminių žarnyno ligų diena minima ir Lietuvoje.
10 patarimų esant padidėjusiam kraujo spaudimui
Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.
Kokią užkrečiamąją ligą galime parsivežti iš svečios šalies?
Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, planuojant kelionę, į sveikatos priežiūros įstaigas, rekomenduojama kreiptis iki kelionės pradžios likus ne mažiau 4-6 savaitėms.
Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (toliau - HI SIC) duomenimis, tokia pati situacija yra ir Vilniaus mieste – 2010 m. beveik 53 proc. sostinės gyventojų mirties priežasčių buvo kraujotakos sistemos ligos.
