Ji nesirengia seksualiomis suknelėmis giliomis iškirptėmis. Ji nemoka gaminti cepelinų, mėgsta išbandyti egzotiškus patiekalų receptus. Jauniausia Seimo narė Agnė Bilotaitė tvirtina – ji yra tikra konservatorė. Kai politologiją ir teisę studijavusi moteris kalba apie būsimą savo darbą Seime, jos akyse žybčioja entuziazmo ugnelės. Pagal Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą į Seimą patekusi 25–erių klaipėdietė įsitikinusi – čia ji dirbs ne vieną kadenciją.
 |
„Iš pradžių daugeliui vyrų kyla noras pajuokauti, bet kai jie pamato, kas yra kas, tas noras greitai dingsta“, - sako A.Bilotaitė.  P.Lileikis |
– Kaip elgsitės, jei koks nors gašlus Seimo vyras pavadins jus pupyte blondine?
– Vyrai taip pokštauti mėgsta. Bet aš tokių juokų nesuprantu. Todėl galiu jam labai blogai atsakyti. Dabar ekspromtu nepasakysiu, kaip elgčiausi, bet atsakas būtų rimtas.
Darbo metu moteris turi elgtis taip, kad vyrai ją gerbtų. Iš pradžių daugeliui vyrų kyla noras pajuokauti, bet kai jie pamato, kas yra kas, tas noras greitai dingsta. Sieksiu, kad su manimi jie bendrautų kaip su kolega ir lygiaverte partnere.
– O ar kuris nors jaunas Seimo narys turi galimybių užkariauti jūsų širdį?
– Aš turiu širdies draugą – tai žmogus, kuris mane labai palaiko. Jis liks gyventi Klaipėdoje, tačiau nematau čia didelės problemos, nes tarp mūsų yra pagarba ir pasitikėjimas.
– Žmonėms labai įdomu sužinoti, kas per viena yra jauna ir simpatiška Seimo narė. Ką veikiate laisvalaikiu? Kokias knygas skaitote?
– Esu rami – tikrai ne vakarėlių mėgėja. Mėgstu sportuoti – „išsikrovus“ fiziškai, lengviau mąstyti. Kai ryte nubėgu krosą, visą dieną jaučiuosi energinga. Kai turėdavau daugiau laiko, gamindavau maistą. Mėgstu eksperimentuoti su egzotiškais receptais – kinų ar tunisiečių. Cepelinų gaminti nemoku, bet, jei labai reikėtų, – pagaminčiau.
Jurgos Ivanauskaitės „Placebas“ – paskutinė skaityta knyga, kurios dar nebaigiau. J.Ivanauskaitės kūryba mane žavi. Tiesa, pastaruoju metu neturėjau laiko gerai knygai. Šiaip man labai patinka istorinės dramos. L.Tolstojaus „Ana Karenina“ – „mano“ knyga, kurią skaičiau keletą kartų.
Dar man labai patinka skaityti apie moteris egzotiškose – Rytų kultūrų ar musulmonų šalyse. Be galo įdomu pažvelgti į jų gyvenimą, buitį, tradicijas, statusą visuomenėje.
– O moterų problemos Lietuvoje jus domina? Gal Seime jus matysime ginant moterų teises?
– Jokiu būdu nesakau, kad ėjau į Seimą, norėdama ginti moterų teises. Yra ir kitų svarbių problemų. Tačiau mano tapimas Seimo nare gali būti pavyzdys kitoms moterims.
Mąsčiau, kodėl moterų politikoje yra taip mažai. Žinoma, sunku suderinti šeimą ir politinę karjerą.
Tačiau taip gali būti ir dėl to, kad mes pačios nesame labai solidarios, viena kitos nepalaikome. Daugelį moterų kamuoja nepasitikėjimas. Manau, kad mūsų visuomenė yra patriarchalinė. Ir moterys dažnai padaro klaidą, kad stengiasi tarsi tapti vyrais. Čia yra didelė klaida. Moterys ir politikoje turi likti moterys. Juk mes turime kitokių savybių negu vyrai – mes jautresnės, todėl esame mažiau linkusios į neskaidrius, korupcinius dalykus. 2 psl.>>
