Naujienos / lrytas.lt

Graikijos pusiasalyje Atone gyvena tik vyrai. Moterys ten neturi teisės net kojos įkelti. Toks draudimas įsigalėjo beveik prieš 1000 metų. Jei nuotykių ieškotoja išdrįstų pasirodyti neleistinoje vietoje, rizikuotų patekti į kalėjimą. Panevėžietis fotomenininkas Valentinas Pečininas, vienuolių žemėje ieškojęs dvasios ramybės, moterų nepasigedo.

Panevėžietis V.Pečininas gyveno pagal vienuolių taisykles. Piligrimams Atone draudžiama vilkėti trumparankovius marškinėlius ir šortus.  V.Pečininas

Paslapčių gaubiama oazė, kur vyrai laimingai gyvena be moterų, įkurta Graikijos šiaurės rytuose, viename iš trijų Chalkidikės pusiasalio „pirštų“ - Atone.

Atonas nuo IX amžiaus yra vadinamas Šventuoju kalnu. Tai - vienintelė pasaulyje vienuolių respublika, turinti daugiau kaip 1000 metų istoriją.

Šiuo metu pusiasalyje yra 20 bizantiškojo stiliaus vienuolynų, pastatytų X-XVI amžiuje (17 graikų, po vieną bulgarų, rusų ir serbų), 12 kaimų, kuriuose išsibarstę vienuolių nameliai bei kalnuose boluojančios celės.

Pusiasalio gyventojai - vienuoliai ir atsiskyrėliai, kuriems neįdomūs žemiški malonumai. Į savo teritoriją jie kelioms dienoms įsileidžia piligrimus vyrus. Vienuoliai vadovaujasi Bizantijos imperijos laikų įstatymais ir laiką skaičiuoja pagal Julijaus kalendorių.

Uždaros teritorijos ilgis - 40 kilometrų, o plotis - nuo 8 iki 18 kilometrų. „Piršto“ centre stūkso didingas, legendomis apipintas kristalinių uolienų kalnas Atonas, kurio aukštis - 2033 metrai.

Šventojo kalno istorija su griežtomis taisyklėmis prasidėjo 963 metais, kai imperatorius Nikiforas II Fokas pusiasalį atidavė vienuoliams. Netrukus ten buvo pastatytas pirmasis vienuolynas Didžioji laura.

X-XII amžiais Atone gyveno 40 tūkstančių vienuolių iš Graikijos, Rusijos, Serbijos, Rumunijos.

XI amžiaus pabaigoje Bizantijos imperatorius Konstantinas IX Monomachas uždraudė moterims įžengti į Šventąjį kalną. Netrukus draudimas ėmė galioti net moteriškos lyties gyvūnams.

***

Šių dienų vienuoliai turi paaiškinimą, kodėl moterims draudžiama pasirodyti Atone.

Legenda byloja, kad prieš daug šimtmečių Bizantijos imperijos valdovo Flavijaus Teodosijaus duktė Gala Placidija, keliaudama iš Romos į Konstantinopolį, panoro užsukti į Atoną ir pamatyti vienuolyną, kurį pastatė jos tėvas.

Kai Gala Placidija priėjo prie šventyklos durų, išgirdo Dievo Motinos balsą. Iš ikonos sklindantis balsas įsakė merginai pasišalinti, jei nenorinti vienuolių pasmerkti pražūčiai.

Nuo senų laikų Atone karaliauja vienintelė moteris - Dievo Motina. Ji yra Šventojo kalno globėja ir sergėtoja. Kalbama, kad net paukščiai ten nesuka lizdų ir neperi jauniklių, bijodami užrūstinti šv.Mariją.

Iki šiol pusiasalyje nėra ne tik moterų, ten nepamatysi net vištų, karvių ar ožkų. Bet vienuoliai geria pieną ir valgo kiaušinius. Produktus atplukdo laivai arba patys vienuoliai vyksta į Atono pasienyje esantį Uranupolio miestą, kur nusiperka reikalingų prekių. 2 psl.>>