Krizės įveikimo planas: jo autoriai nesuvokia krizės esmės 
(234)
Tai, kad buvusi valdančioji koalicija du kartus (2005 m. ir šių metų liepos mėnesį) ignoravo Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl ilgalaikių pensijų sistemos reformos finansavimo šaltinių numatymo, – dar viena, jau įsisenėjusi problema.
Beje, neteko girdėti, kad šią problemą ir Valstybės kontrolės audito ataskaitas būtų nagrinėję ir tuomet Seime buvę dabartinės valdančiosios koalicijos nariai. O tai, kad, kaip jie teigia, svarstant „Sodros“ išmokų didinimą, juos apgavo ministrė V.Blinkevičiūtė, pareiškusi, kad nėra „Sodros“ biudžeto problemų, – tiesiog nerimta.
Tereikėjo pasižiūrėti į „Sodros“ biudžeto pajamų ir išlaidų dinamiką – pajamos viršijo planą 5 proc. (tai ir pasakė V.Blinkevičiūtė), tačiau išlaidos – net 10 proc. (tai V.Blinkevičiūtė apdairiai nutylėjo). Išmokų didinimas, esant tokiai padėčiai ir niūrioms ekonominėms perspektyvoms, buvo neleistinas, ir dėl to atsakingas yra visas Seimas, įskaitant ir tuometę opoziciją.
Šešta, būtina radikaliai (bent 15–20 proc.) mažinti valdininkų skaičių visose grandyse – pradedant ministerijomis ir baigiant savivaldybėmis. Juk ir savivaldybių biudžetai jau artimiausiais mėnesiais turės labai rimtų problemų. Be to, likusiems dirbti valdininkams maždaug tokiu pat dydžiu būtina mažinti atlyginimus.
Jei tam reikia pakeisti įstatymus – tai turi būti padaryta. Įmonės jau dabar priverstos mažinti darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį. Kodėl valdžios institucijos turėtų būti išimtis?
Be to, tai diktuoja paprasčiausia ekonominė logika – biudžetų išlaidų mažinimą galima valdyti žymiai lengviau negu pajamas. Visi dėl mokestinių ir kitų pokyčių skaičiuojami biudžeto pajamų augimai, surašyti valdančiosios koalicijos planuose, labai mažai ką tereiškia, nes niekas dėl jų negali būti tikras, ypač krizės sąlygomis.
Septinta, Seimas padarė esminę ir neleistiną klaidą bei didžiulį moralinį akibrokštą Seimo nariams padidinęs atlyginimus. Šią absurdišką situaciją būtina ištaisyti bet kokia kaina, net jei prireiktų keisti Konstituciją.
Priešingu atveju, bet kokie svarstymai apie solidarumą įveikiant krizę ir diržų susiveržimą netenka prasmės. Beje, galbūt ir patys Seimo nariai nežino visų finansinių savo sprendimo dėl atlyginimo didinimo padarinių bei galimybių. Juk išmokamos išeitinės kompensacijos pasibaigus kadencijai, kurių apskritai neturėtų būti dėl terminuoto darbo Seime pobūdžio, galimybė pasinaudoti mokesčių lengvata investuojant į investicinio gyvybės draudimo ar trečiosios pensijų sistemos pakopos fondus, tie patys „Sodros“ įmokų dalies pervedimai į antrosios pensijų sistemos pakopos fondus priklauso būtent nuo darbo užmokesčio dydžio. Vien dėl šių veiksnių Seimo narių išlaikymas mokesčių mokėtojams pabrangs apie 10 procentų.
Apskritai peršasi mintis, kad dauguma Seimo narių ten ir braunasi dėl tų keliolikos tūkstančių litų per mėnesį mokesčių mokėtojų pinigų.
Taigi, kol rinksime tokį Seimą (o dabartinis – ne ką geresnis už buvusį), finansinių, ekonominių, socialinių ir kitokių krizių tikrai neišvengsime.
Kitaip tariant, mano nuomone, dar viena esminė artėjančios krizės priežastis ir kartu jos įveikimą sunkinanti aplinkybė yra nekompetentingas Seimas. Todėl, ko gero, didžiausias jo indėlis į krizės įveikimo planą būtų – jei jis, patvirtinęs naująją Vyriausybę, jos veiklos programą ir suteikęs jai visus reikiamus įgaliojimus, paskelbtų apie savo ketverių metų neapmokamas atostogas. Norėčiau pridurti - juokauju, tačiau nesu tuo tikras.
(234)
Nuosavo šešėlio nelaisvėje
Šviesos kariai nužengė į žemę. Praėjusią savaitę premjeras A. Kubilius ir finansų ministrė I. Šimonytė išėjo į gatves vykdyti dar vienos karo su šešėliu operacijos.
Mums nereikia referendumo dėl atominės!
Man nepatinka idėja apie konsultavimąsi su žmonėmis dėl atominės elektrinės. Taip, čia mūsų visų pinigai, čia mūsų visų reikalas, bet tai dar nieko nereiškia. Mano širdies ir kraujagyslių sistema irgi yra mano reikalas, bet tai nereiškia, kad kardiologas manęs turi atsiklausti, kaip geriau mane gydyti, jei širdelė pradėtų kalatotis. Nes aš ne gydytojas. Referendumas, kad ir kaip jis baigtųsi, bus betikslis pinigų švaistymas, ir dar blogiau – referendumo idėjos diskreditavimas.
Jei būtume kita šalis
Norėčiau gyventi Bahreine. Šilta, gera, o solidžių pinigų srautą užtikrina trykštanti nafta. Ten visi turtingi, laimingi ir neabejotinai galioja teisingumas.
Lietuvos santykius su Rusija lemia ne politikai, bet verslininkai
Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai vėl tampa rinkiminės kovos objektu. Sąmoningai tylėję ketverius metus konservatoriai nusprendė atnaujinti sovietų okupacijos žalos atlyginimo temą. Vyriausybės kancleris D. Matulionis teisinasi, kad įstatymas nebuvo pamirštas ir jo nuostatos nuolatos primintos susitikimuose su Rusijos įvairių institucijų atstovais, tačiau kas, kada ir kokiu lygiu tai darė, žiniasklaidoje nebuvo akcentuota.
Kuo didesnis chamas, tuo savesnis
Prieš kelerius metus latviai turėjo unikalią progą išgirsti, kokie jie, politikos didžiavyriai, sužinoti, kokios asmenybės vairuoja valstybės laivą.
Policijos jėgos veiksmai Garliavoje – tiksliai tai, ko reikėjo
Kas įvyko ketvirtadienio rytą Garliavoje, visi jau žino. Teisingumas nugalėjo: kaip jau esu rašęs, jei prie ko nors prisišlieja aktorė N. Oželytė, gali žinoti, kad projektui - kaput. Teisingumas nugalėjo, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvykdytas Lietuvos Respublikos vardu priimtas teismo sprendimas. Visa kita – klausimai „ko nori mergaitė”, spalvotas dramatiškas epas, komentarų griūtis prie kiekvieno straipsnio, pedofilijos folkloras ir kita beletristika yra tik gausiai putojantys muilo burbulai, kuriuos nuplaus.
Amerikiečius mokys kovos paslapčių
Kovotojų už Lietuvą sąjungai netrukus gali tekti vėl keisti pavadinimą, mat jos idėjinis lyderis V. Šustauskas susiruošė sprukti kitapus Atlanto. Jeigu amerikiečiai tikrai išties pagalbos ranką politikos šalikelėje atsidūrusiam veikėjui, jis galės įkurti kovotojų už JAV sąjungą. Sotūs šios šalies gyventojai turbūt nė nežino, kiek priešų knibžda aplinkui.
Jaunos verslios Lietuvos proveržis: kažkas atsitiko?
Kaip laivas audringoje jūroje, šiandien Lietuvos visuomenė yra vėtoma mėtoma aistrų dėl teisingumo paieškų. Suprantama, nes teisingumas žmogui yra būtinas savigarbos tvirtinimo būdas. Ir visgi visuotinėje beteisių kovoje prieš galinguosius, atrodo, praslydo vienas išsamiai viešumoje neaptartas faktas.
Kruvinos žemės brandina naują derlių
Turėtume su nuostaba ir dėkingumu priimti visa tai, kas gero retkarčiais dar nutinka Lietuvoje. Nes gyvename ir mėginame kurti šviesų rytojų Kruvinose žemėse, kaip jas pavadino garsus amerikiečių istorikas Timothy Snyderis. Nuodingoje teritorijoje, kurią matuojant žmonijos istorijos mastais tik prieš kelias valandas niokojo nacių ir sovietų okupantai. Visuomenėje, kurios didelė narių dalis gimė, gyvena ir mirs užteršta sąmone. Tokiomis aplinkybėmis valstybės ir tautos sėkmės istorija – sunkiai įtikima, todėl visi pasiekimai, kokie jie bebūtų, gali būti prilyginami mažam stebuklui.
Kudakavimas kino skurdo nepaslepia
Kas sakė, kad lietuviai temoka skųstis ir kalti save prie kryžiaus? Nesąmonė. Paklausykite, kaip įkvėptai visokios zvonkės apibūdina savo užpakaliuko riestumą ir krūtų viršukalnes. Tačiau netgi šioms riestažodėms toli iki būsimų vadovėlių herojaus premjero A. Kubiliaus gražbylysčių ir dar toliau iki begalinės lietuvių meilės kinui svaigulio.
