lrytas.lt paskaita: 8. Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Lietuvos laukia kietas ir staigus ekonomikos nusileidimas” (video, garso įrašas, skaidrės) 
(82)
Dar vienas procesas – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) “reanimavimas”. Jau keli mėnesiai matome, kaip TVF važinėja po visą pasaulį, konsultuoja ir teikia finansinę pagalbą Ukrainai, Vengrijai, Pakistanui, kaimyninei Latvijai. TVF buvo gana pasyvi institucija jau kelerius metus, o dabar jos vaidmuo reanimuojasi ir turbūt verta pasižiūrėti, ką šita institucija rašė apie mus.
Vienas iš dalykų, kuris buvo įvardytas kaip problema, yra infliacijos valdymo sunkumai, esant fiksuotam valiutos kursui. Čia mes esame lyginami su Lenkija, Čekija arba Slovakija, kurios turėdamos lankstų valiutos kursą (jeigu pinigų į rinką ateina daug, valiuta brangsta, jeigu pinigai išeina, valiuta pinga, vyksta svyravimai, kurie amortizuoja makroekonominius procesus), todėl tokių šalių laukia lengvesni šokai. Neatsitiktinai Lenkijoje ir Čekijoje nebuvo tokio spartaus BVP augimo, tačiau infliacija buvo dvigubai mažesnė. Nesakau, kad tam įtakos turi vien valiutos kursas, tyrimai rodo, kad tai turėjo įtakos dviem procentiniams punktams, kitaip sakant, jeigu valiutos kursas ten būtų fiksuotas, infliacija būtų bent dviem procentiniais punktais didesnė.
Kita problema – skolinimas ir skolinimas užsienio valiuta. Tai daugiausia taikoma toms šalims, kurios turi lankstų valiutos kursą. Lietuvai ar Estijai tai teoriškai mažiau aktualu, tačiau tai išvertus į žmonių nuotaikas, nuojautas ar būsenas, jeigu jie pasiskolinę eurais, o Latvijoje vyksta kalbos apie devalvaciją, tai taip pat reikalauja vadinamųjų emocinių ir kitų išteklių. Todėl ta problema egzistuoja.
Toliau TVF kaip problemą įvardijo tai, kad nacionaliniai centriniai bankai turėtų prisiimti atsakomybę dėl nekilnojamojo turto burbulų formavimosi ir jų valdymo, jeigu įvyksta sprogimas arba bliuškimas. Tai taikytina šalims, kurios turi tam tikrus pinigų politikos instrumentus. Lietuva, sakoma, jų neturi dėl valiutų valdybos, tačiau yra visai kiti metodai, kurie turėjo būti naudojami, t.y. skolinimo stebėjimas ir valdymas, kad tų burbulų nebūtų. Kitaip tariant, čia tiesiogiai priekaištas daromas Lietuvos bankui. O Bazelyje esantis Tarptautinis atsiskaitymo bankas, kuris yra centrinis centrinių bankų bankas, yra prieš kelis mėnesius pareiškęs, kad didžioji dalis finansinių krizių, kurios kyla visame pasaulyje, prasideda nuo nekilnojamojo turto krizių.
Praktiškai visos institucijos (Europos centrinis bankas, TVF ir Europos Komisija) yra įvardijusios, kad tokios šalys, kaip Lietuva, struktūriškai priklausomos nuo išorės finansavimo šaltinių.
Dėl visų šitų procesų – infliacijos nevaldymo, nekilnojamojo turto burbulų ir pan. – tokioms šalims, kaip Lietuva, gresia makroekonominis ir finansinis nestabilumas. Tie visi beprotiški BVP augimai po 10 ar 11 proc., o dabar smukimas iki –2 ar –5 proc. yra labai didelis svyravimas. Dar infliacija, einamosios sąskaitos augimas – tai yra makroekonominio nestabilumo apraiškos.
Struktūrinių reformų stoka. Europos Komisijos ekonomikos komisaro J.Almunios pranešime įvardijama, kad šalys, kurios neatlieka ar neatliko struktūrinių reformų švietimo, demografijos, žinių ekonomikos formavimo ir kt. srityse, neturės galimybių efektyviai konkuruoti globalioje ekonomikoje. Todėl aš manau, kad įveikus šitą krizę, mes turėsime spręsti žymiai gilesnes problemas, kurios kur kas sunkiau sprendžiamos nei finansų sistemos stabilizavimas. 7 psl. >>
(82)
lrytas.lt paskaita: 11. Kunigas pranciškonas J.Sasnauskas: „Niekaip nepraeina įtarimas, kad viskas gali būti kitaip“ (nuotraukos, garso įrašas, video)
„Užuojauta Pranciškui. O gal ačiū už pranašystę? Už tai, kad prieš aštuonis šimtmečius, kitiems aplinkui godžiai žarstant pirmąsias monetas, atsirado kvailelis, kuris suabejojo aukso galia sukurti geresnį ir laimingesnį pasaulį. Argi nepajutome, ypač pastarąjį pusmetį, jog tai tik iliuzija, užburtas bergždumo ir vergystės ratas?“, - klausia kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.
lrytas.lt paskaita: 11. Kunigas pranciškonas J.Sasnauskas: “Jokia krizė nebus įveikta pavieniui”
Balandžio mėnesio paskaitoje lrytas.lt siūlo į mus užgriuvusią krizę pažiūrėti ne pro pinigų prizmę. Apie žmogaus dvasią sunkmečiu ir kaip susigaudyti, kas vyksta, ir kaip eiti pirmyn, sutiko paskaitą skaityti kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. „Prieš 800 metų šv.Pranciškus atėjo kaip permainų, reformų dvasinis žmogus ir paliko galingą dvasinį užtaisą ateičiai ne tik pranciškonams, ne tik Bažnyčiai, bet ir platesnei visuomenei“, - sako J.Sasnauskas apie galimybę pasimokyti iš jo vienuolių ordino Tėvo.
lrytas.lt paskaita: 10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“ (video, garso įrašas)
Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras, Vilniaus universiteto Filologijos dekanas Antanas Smetona, skaitęs paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvos“
lrytas.lt paskaita: 10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalbos padėtis dabar yra labai gera, palyginti su tuo, kas buvo pastaruosius 500 metų“
Lrytas.lt kviečia į viešą filologijos daktaro, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos paskaitą apie lietuvių kalbos padėtį dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvą. „Lietuvių kalbos padėtis dabar yra labai gera, palyginti su tuo, kas buvo per pastaruosius 500 metų, tad, manau, tai reikia puoselėti ir gerinti. Per paskaitą pabandysiu tai įrodyti“, – lrytas.lt sakė A.Smetona.
lrytas.lt paskaita ir diskusija: 9. Ar reikia heroizuoti lietuvių pasiekimus ir nuslėpti kvailystes? (video, nuotraukos, garso įrašas)
Istorija privalo nusikratyti politinės prostitutės suknelę, tačiau neturi panirti vien į faktų krapštinėjimą, o siūlyti politikams sprendimus. Lrytas.lt paskaitos ir diskusijos dalyviai tvirtino, kad Lietuvos istorija gali būti įdomi ir be J.Basanavičiaus bei A.Šapokos primesto heroizavimo, tačiau tam būtina pripažinti įvykusias kvailystes.
lrytas.lt paskaita: 9. Profesorius R.Lopata: „Istorijos politika ir politikos istorizavimas“
Devintą kartą vyksianti lrytas.lt paskaita pirmą kartą virs diskusija. Trumpą paskaitą apie istorijos politiką ir politikos istorizavimą perskaitysiantis politologas Raimundas Lopata žada sukelti istorikų diskusiją – kokia yra Lietuvos istorijos politika, ar neiškreiptai šiandien suprantame savo istoriją ir ar savo tapatybę kuriame remdamiesi ne klaidingai suvokta istorija?
lrytas.lt paskaita: 8. Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Lietuvos laukia kietas ir staigus ekonomikos nusileidimas” (video, garso įrašas, skaidrės)
Nuosaikiu pesimistu prisistatęs finansų analitikas S.Jakeliūnas pateikė visai ne kalėdiškas prognozes: „Skolinimo bumas ir kiti „importuoti“ pinigai sukėlė nekilnojamojo turto, darbo užmokesčio, importo, vartojimo, biudžetų ir kt. burbulus, kurie dabar sprogsta. Vyko interesų konvergencija, galima tai pavadinti „ekonomine grietinėle“, kurią kažkas nusigriebė, o bėda ta, kad liks „kūdi barščiai“, kuriuos bus nelabai malonu srėbti“.
lrytas.lt paskaita: 8. Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Krizės anatomija: kodėl baigėsi Lietuvos ekonomikos aukso amžius?“
Temstantis Lietuvos ekonomikos dangus dar tik pranašauja atslenkančias didžiausias negandas. Kodėl sukilo krizės vėjai ir kokie uraganai siaubs mūsų šalyje? Lrytas.lt kviečia į viešą nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno paskaitą apie ekonominę krizę ir jos priežastis. „Paskaita atskleis daugiau niuansų, kaip tą krizę galima valdyti, ir kodėl ji bus tokia intensyvi, kokia, deja, įsiplieks“, - sako analitikas.
lrytas.lt paskaita: 7. Filosofas G.Mažeikis: „Propaganda taikosi į mūsų geismus“ (nuotraukos, video, garso įrašas)
Propaganda įsismelkusi į mūsų kasdienybę ir siekia savų tikslų pagal žmogaus geismą, tačiau tai nėra didžiulė grėsmė, kol skirtingos propagandos tarpusavyje konkuruoja. Taip tvirtina filosofas prof. Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universitete skaitęs paskaitą „Propaganda ir simbolinis mąstymas“.
lrytas.lt paskaita: 7. Filosofas G.Mažeikis: „Propaganda išgyvena savo atgimimą“
Nuo Lietuvos tapatybės paieškų – prie simbolinio mąstymo ir propagandos. Tokį šuolį atlieka lrytas.lt paskaitų rengėjai ir siūlo pasiklausyti Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo, filosofo Gintauto Mažeikio paskaitos.
