Didelės krizės Lietuva jau negali išvengti 
(52)
Vieni didžiausių pesimistų Europoje lietuviai šiuos metus pasitiko pačiomis prasčiausiomis nuotaikomis nuo 1995-ųjų. Net septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad šie metai bus dar prastesni nei praėję, nors ir 2008-ieji vertinami labai prastai.
O kokius šiuos metus prognozuoja ekonomistai? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su nepriklausomu finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.
- 2009-ieji bus ekonominės krizės metai. Kokį prognozuojate bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį?
- Manau, šiemet BVP neišvengiamai smuks 4-6 procentais. Tiksliau prognozuoti labai sunku, nes neaišku, kas vyks finansų rinkose, kaimyninių šalių ekonomikoje, kaip keisis vidaus vartojimas. Neabejoju, kad situacija blogės. Tai gali nulemti net dar didesnį ūkio nuosmukį.
- O kaip Lietuvos ūkio sveikatai atsilieps mokesčių naštos didinimas?
- Vyriausybės antikrizinės priemonės skatins BVP mažėjimą. Tačiau jos turėtų stabilizuoti valstybės finansus.
Antikrizinis planas buvo būtinas, bet reikėjo pastangas sutelkti į valstybės išlaidų mažinimą, o ne į mokesčių reformą. Apmokestinimo didėjimas turės neigiamų padarinių verslui.
- Ar tai neišbalansuos ekonomikos ir nepaskatins bankrotų lavinos?
- Neseniai eksportavome darbo jėgą. Dabar neaišku, kiek importuosime nedarbo – nežinome, kiek lietuvių grįš iš užsienio ir užsiregistruos darbo biržoje. Tai taip pat turės įtakos nedarbo statistikai.
Šiemet gali bankrutuoti 2-3 tūkstančiai įmonių. Manau, metų pabaigoje nedarbas sieks 8-9 procentus.
- Bet ar tuomet pavyks surinkti tiek biudžeto pajamų, kiek numatyta?
- Vien mokesčių tarifų koregavimas, buhalterinis biudžeto planavimas negarantuoja valstybės pajamų. Reikia įvertinti visas rizikas.
Nesu optimistas vertindamas biudžetą. Jo deficitas turbūt bus didesnis, nei planuoja Vyriausybė, ir viršys 3 procentus.
Tai dar nėra didelė tragedija. Bet nepavyks surinkti numatytų pajamų ir savivaldybėms, ir „Sodrai“ – jos biudžeto deficitas šiemet gali siekti ir milijardą, ir net du milijardus litų.
Vis dėlto pritariu prezidentui V.Adamkui, vetavusiam įmokų į privačius pensijų fondus mažinimo įstatymą. Žaidimo sąlygų keisti nevalia.
Tikėtina, kad šių metų biudžetą teks persvarstyti. Gali būti įvestas dar ir nekilnojamojo turto mokestis, didinami akcizai.
- Ar krizė nesukels ir šalies bankų griūties?
- Niekas nėra apsaugotas nuo bankroto. Tačiau Vyriausybės planai stabilizuoti finansų sektorių – kalbama net apie kelis milijardus litų – turėtų garantuoti bankų mokumą. Tai realus planas. Blogiausiu atveju silpnus bankus galima sujungti ar nacionalizuoti.
Prireikus pinigų galima pasiskolinti ir iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ir iš Švedijos vyriausybės, kuri turėtų būti ypač suinteresuota Baltijos šalių bankų sistemos stabilumu.
- Kaip vertinate valdžios teiginius, kad litui devalvavimas negresia?
- Teoriškai įmanoma, bet realiai litas turėtų išlikti stabilus.
Kai TVF siūlė paramos Latvijai paketą, kilo diskusijos apie lato devalvavimą. Vakarų žiniasklaidoje tai svarstoma iki šiol.
Vis dėlto manau, kad latas nebus devalvuotas. Tuomet ir litui tai negresia. Bet ekonomika, išlaikant valiutos stabilumą, patirs dar didesnį nuosmukį.
Kita vertus, lito devalvavimas padarytų kur kas daugiau žalos, nes įsiskolinta apie 50-60 mlrd. eurų. Devalvavus litą, finansinė Lietuvos padėtis smarkiai pablogėtų. Todėl valiutos devalvavimas mūsų šaliai – visiškai netinkama priemonė.
- Gal galima tikėtis, kad šiemet bent infliacija sumažės ar net visai nustos augti kainos?
- Metų pradžioje kainų indeksas turbūt dar kils dėl didėjančių mokesčių ir akcizų. Vėliau kainos stabilizuosis, gal net bus pastebima defliacija. Smuks ir į infliacijos indeksą neįtraukiamos nekilnojamojo turto kainos.
(52)
Savanoriais į Gvatemalą – su dviem mažais vaikais
Katrė – mergaitė, pradėta Gvatemaloje. Dabar jai - metai ir trys mėnesiai. Į pasaulį mažylė atėjo tėvams jau grįžus į Lietuvą. „Čia mūsų indėniukė, majų palikuonė“, - juokauja Katrės tėtis Tomas Kurapkaitis. Jis su žmona Neringa ir dviem mažamečiais vaikais 2009-aisiais metams išvažiavo savanoriauti į Centrinę Ameriką. Šeimai ši rizikinga kelionė padovanojo mažiausiai dvi dovanas: pasaulį išvydo mažylė, o grįžusi ir pradėjusi gyvenimą beveik nuo nulio, šeima įsirengė ir apsigyveno naujuose namuose.
Žaliosios politikos instituto prezidentas L. Balsys: „Nepavyksta sulaukti aiškių atsakymų iš valdžios energetikos klausimais“
Pastaruoju metu politikai vėl pradėjo traukti iš užmaršties žaliųjų idėjas. Seime vykusioje diskusijoje Krikščionių partijos atstovai pasiūlė leisti pačiai tautai apsispręsti, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę - surengti referendumą.
Z. Balčytis: vieni likti negalime – arba einame atgal į Rytus, arba kartu su išsivysčiusiomis valstybėmis į Vakarus
Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.
JAV gyvenanti profesorė D.Budrytė: „Amerikiečiai tikrai nėra laimingesni nei lietuviai“
Beveik dvidešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė nelinkusi šiandienos Lietuvą spalvinti vien tamsiomis spalvomis. Kad ir kaip sunku čia gyventi pensininkams, kad ir kiek daug lietuvių emigruoja, o dar daugiau gyvena skurde, profesorė Lietuvą lygina su tuo, ką pažįsta - su Amerika. Ji įsitikinusi, jog žiūrint į visus demokratinės valstybės požymius, nesame kažkuo išskirtiniai blogąja prasme.
Filosofas ir kabalistas iš Izraelio M. Laitmanas: „Pirma matyti ne save, o kitą, verčia egoizmas“
Iš pirmo žvilgsnio tai šokiruoja. Nauja ugdymo metodika rekomenduoja, auklėjant vaikus, pirmenybę teikti žodžiui „mes“, o ne „aš“. Kaip gi tuomet asmenybė? Ar individualizmas jau nebe vertybė? Profesorius iš Izraelio, filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, kabalistas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, tarptautinio ARI Instituto, turinčio atstovybę ir Lietuvoje, įkūrėjas Michaelis Laitmanas, davęs išskirtinį interviu lrytas.lt, įsitikinęs, kad šiuolaikinė visuomenė taip glaudžiai susaistyta pačių įvairiausių tarpusavio ryšių, kad buvimas individualistu nebeatitinka egoistinių žmogaus interesų. Matydamas vien save, jis negali sėkmingai veikti globalizacijos paženklintame pasaulyje.
Dirigentas O.Grangean’as: „Muzika – tai gyvenimas, ne aš“
48 metų prancūzų dirigentą Olivier Grangean’ą lietuvių publika pažįsta jau 15 metų. Maestro net po kelis kartus per sezoną atvyksta į mūsų šalį diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO). Po vasario 4-osios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje O.Grangean’as vėl pasirodys Vilniuje su LNSO balandį, o vasarą ketina pristatyti Lietuvoje ir Prancūzijos orkestrą. Kalbėjome su maestro apie jo simpatijas lietuvių muzikantams ir nuotykingą dirigento gyvenimą.
Kardinolui A.J.Bačkiui – 75-eri
Trečiadienį Lietuvos katalikų bažnyčios ganytojas, Vilniaus arkivyskupijos metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis švenčia 75 metų jubiliejų. Dvasininkas prisipažįsta nelabai mėgstantis minėti savo gimtadienį. Anot ganytojo, domėjimasis jo asmeniu atitraukia dėmesį nuo tikrai svarbių dalykų. Šiomis dienomis gausiai lankomas bičiulių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių - kardinolas su dėkingumu prisimena savo tėvus, dėkoja tikintiesiems už šiltą priėmimą Lietuvoje prieš 20 metų, Dievui - už pagalbą eiti sudėtingu kunigystės keliu.
Vokiečių kino režisierius A.Dresenas laužo keistus tabu
Ne kartą girdėtos gyvenimiškos istorijos Andreaso Dreseno filmuose įgyja naują prasmę. Nustebintas režisieriaus atvirumo supranti, kiek daug dalykų esame linkę nutylėti. A.Dreseno filmu „Sustojimas pusiaukelėje“ ketvirtadienį sostinės kino teatre „Pasaka“ prasidės Vokiečių kino dienos.
Kelionę į Vilnių suplanavęs prancūzų rašytojas D.Foenkinosas rašyti pradėjo nuo meilės laiškų mergaitėms (video)
Artėjančios Vilniaus knygų mugės svečias bus ir 39 metų prancūzų rašytojas Davidas Foenkinosas - dvylikos romanų autorius. D.Foenkinosas laikomas vienu iš geriausių naujosios kartos prancūzų rašytojų, apdovanotas dešimtim literatūrinių premijų. Lietuvių skaitytojus D.Foenkinosas sužavėjo jau 2010 m., kai pasirodė jo romanas „Subtilumas“. Šiemet rašytojas nominuotas Prancūzijos kino akademijos „Cezariui“ už filmą „Subtilumas“, kurį jis pagal savo romaną pastatė kartu su broliu režisieriumi Stephane‘u Foenkinosu.
M.Laurinkus: „Rašau neįprastą romaną apie dabarties politiką“
„Rašyti prozą pradėjau tada, kai tam atėjo laikas“, - sakė politikas ir diplomatas Mečys Laurinkus. Knygynus neseniai pasiekė pirmasis jo romanas „Elektra“, kurį galima vadinti tautiniu trileriu apie pokarį. Pasak 60 metų M.Laurinkaus, trečdalis romano „Elektra“ (leidykla „Baltos lankos“) susijęs su jo paties gyvenimu, o du trečdaliai - išmonė. M.Laurinkus, kaip ir romano personažas Mantukas, kelerius metus gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose.
