Saugomų teritorijų įstatymas - supuvęs 
(59)
Šeštadienį Krekenavoje vykęs suvažiavimas dėl regioninių parkų politikos dar kartą parodė, kokioms kančioms pasmerkiami draustiniuose gyvenantys ir ūkininkauti ar verslą plėtoti norintys kaimo žmonės. Priėmus paviršutiniškus, logikos ir sveikos nuovokos stokojančius įstatymus bei jų pataisas, patiriami ūkio nuostoliai, o itin uolus gamtos saugojimas atsisuka prieš pačią gamtą.
Deja, suvažiavimo darbą trikdė gamtos saugotojais save vadinantys piliečiai. Pranešimus skaitę garbūs profesoriai ir delegatai buvo priversti klausyti visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas” aktyvistų įžeidinėjimų, o aukšto rango valdininkės ir net Seimo narė sulaukė įspėjimų dėl nekultūringo elgesio.
Aukštų ponių žemas elgesys
Suvažiavimas dėl Krekenavos regioninio parko statuso prasidėjo dundant būgnui ir užgauliems šūksniams, skriejantiems krekenaviškių adresu. „Tulpiniais, kiaulininkais, vertelgomis, organizuotais nusikaltėliais ir stribais” išvadino suvažiavimo delegatus žalieji, organizavę nesankcionuotą ermyderį prie kultūros namų, nešini plakatais „Šalin purvinas rankas nuo Rūtos Baškytės”, „Kebabai valdo” ir pan.
Gyventojams ir žurnalistams ėmus teirautis, ar mitinguotojams žinomos Krekenavos regiono problemos, triukšmadariai iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus neturėjo ką pasakyti. Tik žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis pritarė minčiai, kad ūkininkų problemas reikia spręsti, „bet sukčiai tuo neturi manipuliuoti”. Kas tie sukčiai, žurnalistams palikta spręsti patiems.
Suvažiavimo darbui pirmininkavę Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys, buvęs trijų vyriausybių miškų ūkio ministras Rimantas Klimas ir Panevėžio r. moterų klubo pirmininkė Aldona Juozapaitienė nuolat prašė rimties ir krikščioniško pakantumo pranešėjams. Tačiau salėje sėdėję žalieji, kurių grupę teko išprašyti iš salės, Seimo narė Aurelija Stancikienė, Panevėžio r. tarybos narė Violeta Grigienė, Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė ir net Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė šaipėsi ir pusbalsiu replikavo beveik visiems kalbėtojams. Ūkininkė ir gydytoja Vilija Ramonienė iš tribūnos sugėdino aukštas pareigas užimančias, bet nekultūringą elgesį demonstruojančias moteriškes.
Saugomų teritorijų įstatymas - nesubalansuotas
Į suvažiavimą atvyko beveik visų šalies regioninių parkų atstovai, gyventojų įgalioti paviešinti, kokius nuostolius ir nuoskaudas patiria žemę draustiniuose atgavę žmonės. Norinčiųjų pasisakyti registravosi per 40, todėl pranešimams ir kalboms buvo skirta nuo 2 iki 10 min. Anot R. Klimo, „ir per tris minutes galima pasakyti pasaulį apverčiančią kalbą”, tad oratoriams teko sukoncentruoti tik svarbiausias mintis.
Dalykiškos kalbos pavyzdžiu tapo Panevėžio r. mero Povilo Žagunio įžanga. Akcentavęs, kad problema egzistuoja, ir prašosi įstatyminio sprendimo, kitaip nebūtų krekenaviškių sąjūdžio už parko statuso naikinimą. Meras priminė, kad 33 proc. Krekenavos regionio parko žemių - žemės ūkio naudmenos, čia vystoma intensyvi žemdirbystė. Tėvų ir senelių žemę atgavę žmonės dėl biurokratinių suvaržymų patiria nuostolių. Suskaičiuota, kad vien jaunas ūkininkas Laisvūnas Valikonis prarado jau apie 600 tūkst. Lt. „Saugomų teritorijų įstatyme neišlaikyta pusiausvyra tarp ūkininkavimo ir įstatyminių draudimų”, – teigė meras, pateikęs VSTT kelias dešimtis siūlymų, kaip reikėtų koreguoti įstatymą. 2 psl. >>
(59)
Šiemet laikytojai už bulius gaus atsietąsias nuo gamybos specialiąsias išmokas
Keičiasi specialiųjų išmokų už bulius skyrimo principas - norintieji jas gauti, turės būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir 2010-1011 metais gavę specialiąsias išmokas už bulius. ES kryptingai siekia visiškai atsieti išmokas nuo einamųjų metų gamybos, pavyzdžiui, pieno, karvių žindenių, skerdimo papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo gamybos atsietos jau 2006-2007 m.
Žemdirbiai gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų
Žemdirbiai šiemet gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai mažinant ateinančiais ūkiniais metais įsigyjamų degalų kiekį.
Gyvenimo medų gausiai pasvaliečių šeimai sunešė darbštumas
Dar prieškariu laimėjęs projektą žemės ūkiui plėsti bei gavęs veislinį danišką jautį dovanų, nagingas ir sumanus Pasvalio rajono gyventojas padėjo pagrindus ir savo vaikų, anūkų bei proanūkių gerovei. Talkonių kaime, penkis vaikus užauginę 66 metų Algimantas Jankevičius ir 62 metų jo žmona Zina džiaugiasi savo pensiniu aukso amžiumi. Jų sodyba panaši į išpuoselėtą dvarvietę ir jau kelis kartus išrinkta gražiausia ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Raudonas namo stogas matyti vos tik įsukus į Talkonių kaimą. Balti, dideli langai su langinėmis, skliautus ir pastogę puošia ornamentais išpjaustytos baltos vėjalentės šviečia iš tolo.
Nubausta netinkamai kiaulių gaišenas tvarkiusi ferma
Kritusių kiaulių gaišenas netinkamai tvarkiusi ferma nubausta bauda, įpareigota atnaujinti savo įrangą ir bus nuolat kontroliuojama, ar laikosi taisyklių, praneša Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kauno VMVT inspektoriai UAB „Sistem“ priklausančioje fermoje Patamulšėlio kaime patikrinimą atliko reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie netinkamai tvarkomas kritusių kiaulių gaišenas.
Lietuvoje sparčiai nyksta nedideli stručių ūkiai
Kadaise susižavėję egzotiškųjų stručių veisimu Lietuvos ūkininkai įsitikino: įkurti ir laikyti mažą šių didelių paukščių ūkį yra nepelninga. Dėl kelių dešimčių paukščių sutarčių su mūsų šalies ūkininkais nenori sudaryti pirkėjai iš užsienio, o Lietuvos rinka – per maža. Veiklą visiškai nutraukė Kėdainių ir Jonavos rajonuose stručius auginę ūkininkai. Tokių šalyje yra ir daugiau. Prasidėjus šių fermų vajui, tokių paukštynų šalyje buvo apie septynios dešimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais stručių ūkių liko 56, o dabar – dar mažiau. Tikslių duomenų apie tai dar nėra.
„Linas Agro Group“ planuoja įsigyti dar vieną žemės ūkio bendrovę
Žemės ūkio bendrovės „Linas Agro Group“ kontroliuojama UAB „Linas Agro Konsultacijos“ pasirašė pajų pirkimo-pardavimo sutartis su Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajininkais, siekdama įsigyti 87 proc. Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajų. Šios sutartys įsigalios, jei tam neprieštaraus Konkurencijos taryba, kurios sprendimo tikimasi liepos viduryje. „Linas Agro Konsultacijos“ planuoja pajų įsigijimui išleisti 21,4 mln. litų.
Penkiolikai - po milijoną, o mažiukams - špygą!
Dar Biblijoje buvo rašoma, jog iš neturinčiojo bus atimta, o turinčiajam pridėta. Panašiu principu dalijami senkantys Europos Sąjungos paramos milijonai. Lietuvos ūkininkai pirmauja Europoje pagal naujos žemės ūkio technikos (traktorių, kombainų) kiekį vienam hektarui, tačiau „gana“ dar nepasakyta. Šalies žemės ūkyje keičiami prioritetai, ant bangos – senokai peržegnotas cukrinių runkelių sektorius.
Gėlininkystei žiedlapius skabo visi, kas netingi
Trisdešimties hektarų Vitalijos ir Algimanto Žemaičių ūkis įkurtas pagal Valstiečių ūkio įstatymą tuomečiame Punios kolūkio (Alytaus r.) laisvos žemės plote. Per veiklos dvidešimtmetį ūkininkai galiausiai pasirinko gėlių auginimą šiltnamiuose, pastatė modernius plėvele dengtus (2 ha) ir stiklinius (1,29 ha) šiltnamius. Kai šalies šiltnamių ūkis vos vos kvėpuoja, šie ūkininkai iš paskutiniųjų stengiasi išsilaikyti įvežtinėmis gėlėmis perpildytoje rinkoje.
Lietuvos žemdirbių peticija įregistruota Europos Parlamente
Lietuvos žemdirbių peticija „Dėl ES išmokų Lietuvos ūkiams padidinimo ir paramos suvienodinimo“ įregistruota Europos Parlamente ir perduota Peticijų komitetui, kuris, prieš pradedant ją nagrinėti iš esmės, turi pateikti išvadą dėl jos atitikimo ES kompetencijai. Apie peticijos įregistravimą raštu informavo Europos Parlamento vadovybės generalinis sekretorius.
Dargužiuose nepajėgia pagaminti tiek sūrių, kiek norėtų pirkėjai
Gyventi galima ir iš smulkaus ūkio, jei pats augini, gamini ir parduodi. Taip Dargužiuose (Varėnos r.) tvarkosi kelios ūkininkų šeimos, gaminančios sūrius. Sūrininkai sako dar nepajėgiantys patiekti tiek rankų darbo sūrių, kiek jų norima nupirkti, praneša LTV „Panorama“. Iki vėlyvo rudens ganosi 20 ožkų ir kelios karvės, čia pat gyvena ir šeimininkai, spaudžiami sūriai. Tik brandinti juos tenka sodyboje.
