„Straipsnyje nieko nekalbėjau apie jokį „liepto galą“ ar premjero pasitraukimą. Juolab nesiūliau ieškoti kitų žmonių jam pakeisti, - laiške rašo R.Milašiūnas. - Mintis, jog „premjero elgesys sudėtingomis aplinkybėmis kartais gali priminti pralaimėtojo“, virto kategorišku vertinimu“.

Gal iš tiesų žurnalistė ir redakcija iškraipė psichoanalitiko žodžius?

Lrytas.lt turimas garso įrašas – jį ir pateikiame skaitytojų teismui - rodo ką kita: psichoanalitikas R.Milašiūnas, niekieno neverčiamas, pasakė tas labai kritiškas frazes, kurių dabar bando viešai atsižadėti.

Kodėl psichoanalitikas R.Milašiūnas rašė laišką premjerui? Gal psichoanalitikas jau pirmadienio rytą kreipėsi į žurnalistę ar į lrytas.lt redakciją, kai interviu su juo buvo paskelbtas, nurodė neteisingas interpretacijas, bet redakcijoje nerado supratimo?

Ne, nesikreipė. Nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei paprastu laišku. Nei pirmadienį. Nei antradienį. Nei trečiadienį. Kodėl jis to nedarė, o iškart kreipėsi su atsiprašymo laišku į premjerą? Darome išvadą, kad būdamas sveiko proto ponas R.Milašiūnas neturėjo, o ir negalėjo turėti pretenzijų nei žurnalistei, nei lrytas.lt redakcijai.

Kas tuomet lėmė tokį R.Milašiūno elgesio pasikeitimą, kad aštri konservatorių elgesio kritika virto laišku, linkinčiu „pralaimėtoju“ prieš kelias dienas pavadintam A.Kubiliui sėkmingai įveikti krizę sunkiomis sąlygomis? 

R.Milašiūnas dirba Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, kuriam ilgus metus vadovavo psichoterapeutas Raimundas Alekna, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys. R.Alekna dabar tapo premjero A.Kubiliaus patarėju.

Mes neteigiame, kad tai gali būti susiję. Tik primename: vakar TV3 televizija atleido Žinių tarnybos vadovę Jolantą Butkevičienę, kuri kritiškai vertino naujosios valdžios veiksmus. Atleido, net nesugebėdama paaiškinti, už ką.

Mes negalime būti teisėjai R.Milašiūnui – žmogus, net jeigu jis ir psichoanalitikas, yra silpnas.

Galime tik su liūdesiu konstatuoti, kad Lietuvoje net garsus, gerai visuomenei žinomas ir aktyvus pilietis, kurio tiesioginė profesinė pareiga - padėti žmogui išbristi iš dvasinių problemų labirinto, pats klaidžioja tame labirinte. Vieną dieną jis drąsus kaip erelis ir gali į miltus sumalti patį Vyriausybės vadovą, o kitą dieną išsigandęs savo drąsos, nepaisydamas visų savo titulų ir gero vardo, bailiai gelbsti savo kailį, šmeiždamas jauną žurnalistę ir redakciją. Suprask, juk ir taip visi ant žiniasklaidos varo, vienu kartu daugiau ar mažiau – koks jiems skirtumas.

Taip, mūsų oda jau įdiržusi nuo tokių ir panašių kaltinimų, atlaikysime. Bet ar šis garsaus psichoanalitiko pavyzdys ypač žiauriai neiliustruoja tos juodos dvasinės krizės, vedančios lietuvių tautą depresijų, alkoholizmo ir savižudybių keliu? Krizės, apie kurią su privalomais kaltinimais žiniasklaidai be perstojo trimituoja garsūs psichiatrai ir psichoanalitikai.

Todėl tik vienas kuklus mūsų prašymas, ponai: kai kitą kartą norėsite pavaryti ant žiniasklaidos, kaltos dėl prastos lietuvių tautos dvasinės būklės, prisiminkite, kaip psichoanalitikas R.Milašiūnas vieną dieną išsityčiojo iš premjero, o po kelių dienų, lyg Simonas - Kristaus, išsižadėjo savo žodžių, visą kaltę dėl savo drąsių vertinimų suversdamas jį išklausiusiai jaunai žurnalistei ir interviu paskelbusiai redakcijai. Gal bent vienas kitas narsus žiniasklaidos teisėjas ras progą nors kartą patylėti. O dar geriau – pamąstyti, ar problema nėra rimtesnė, nei skiedžia pakalbėti mokantys psichoanalitikai.

Lrytas.lt interviu su psichoanalitiku R.Milašiūnu klausykite audio įraše.