Goda Juocevičiūtė: Liūdna pasaka apie premjerą bulterjerą ir kasos aparatus (527)

Goda Juocevičiūtė:

Dešimt patarimų, kaip prisijaukinti Azijos drakoną (4)

---

Netradicinė sporto šaka ušu jaunam verslininkui leidžia „perkrauti“ mintis (10)

---

Maroko pasakos paieškos (II dalis) – per aromatus ir skonius, vilnijančius medinos labirintais (6)

---

Lietuviai tarptautiniame ušu čempionate iškovojo pirmąsias vietas (3)

---

Lietuvių keliautojams maršrutus padiktuoja ir orai (6)

Net iš netikėtai sudaužytų Seimo langų tikisi pasipinigauti, tiesa, greičiausiai čia nepavyks pasipelnyti tiek, kiek buvo planuota, nes kažkas supainiojo kortas ir sumažino nuostolių sumą dešimt kartų. Kad per trumpą laiką kuo daugiau prisigrobtų, „reformų“ iniciatorius dienas naktis tam aukoja. Siaubia visą Marijos žemę. Rauda moterys ir vaikai, jauni ir seni – apgauti, nurengti ir išniekinti premjero bulterjero. 

Kai tik anas prasiveržia prie lovio, apmėšlina ir nustekena visą šalį, o išeidamas, kaip ryškų savo letenų atspaudą, palieka nelemtus kasos aparatus.

Prisiminkime praėjusį tūkstantmetį, kai kregždutės tupėjo valdžios olimpe. Ir tada ne kartą kilo kasos aparatų klausimas. Šįkart užsimota iš peties. Lietuva taps vienintele šalimi pasaulyje, kur turguje nepasiderėsi, nes stovės kvitus mušantys automatai. Tas pats, kas šventykloje melstis uždraustų. Nors nėra ko stebėtis: prireikus Vyriausybės vadovas ir prie klausyklos apskaitos prietaisus įrengs. Jei panorės, įmontuos juos ir kurtizanių apatiniuose.

Panašu, kad machinacijos su kasos aparatais premjerui ir yra didžiausias, bene vienintelis tikslas šioje kadencijoje, kurios dieneles jau net mūsų apsišaukėlės būrėjos sugebėtų suskaičiuoti.

Todėl, perfrazuojant vieną klasiką, taip ir norisi paklausti, „kas gali paneigti“, kad viso reformų pluošto esmė – tik nenumaldomas poreikis parduoti kuo daugiau naujų kasos aparatų ir perprogramuoti pritaikant naujai mokesčių sistemai, žinoma, ne už dyką, visus jau naudojamus? Idealu būtų mokesčių sistemas keisti bent kartą kas pusmetį ir kaskart perprogramuoti apskaitos įrangą. Ot, litukai kaip tekėtų.

Visi kiti „antikriziniai“ sumanymai – tik tirštų dūmų užsklanda perkeltine ir tiesiogine prasme. Panorėjęs Vyriausybės vadovas visuomenės dėmesį nukreips visuotinio sąmokslo teorijomis, pasauline krize, kaltinimais buvusiai valdžiai, energetikos magnatams ar seniai jau nebeegzistuojančiai SSRS. Lygiai taip pat ir vagys elgiasi, siekdami sumėtyti savo nusikaltimų pėdsakus.

Ar visas rūpestis, ar visos agresyviai ginamos krizės plano idėjos iš tiesų vien dėl tų aparatų?! Juk tik naivuoliai dar tiki, kad ministrui pirmininkui dėl mūsų žemdirbių interesų labai rūpi apmokestinti turguose pardavinėjamus lenkiškus mėsgalius ir baltarusiško kondensuoto pieno skardines.

Iš kur toks nuoseklus daugiametis prieraišumas kasos aparatams? Tuo jau galėtų pasidomėti specialiosios tarnybos, užuot šaudžiusios į mitinguoti išėjusius pensininkus, inteligentus, studentus, darbininkus ir ne vietoje bei ne laiku, tik pamanykite, šėlioti išdrįsusius nepilnamečius „pacukus“.

Tai būtų ne taip jau sunku – iš karto iš įtariamųjų sąrašo galima išbraukti koalicijos bendraklounus, nes šie turi kur kas „rimtesnių“ interesų.

Pradžiai užtektų dėmesį sutelkti tik į artimiausios bulterjero aplinkos ir bičiulių komercinę veiklą. O jeigu specialiosios tarnybos dėl kokių nors priežasčių, kaip antai lėšų ar laiko trūkumas, kompetencijos nebuvimas, nepanorės domėtis didžiojo pesimisto sąsajomis su kasos aparatais, padirbėti šiuo klausimu laisvalaikiu galėtų etikos sargai – tikrai gautų peno.

Jūs galvojate: „Absurdas čia kažkoks. Kam trečiam pagal svarbą gintaro krašto Asmeniui proteguoti tokį keistą versliuką, kaip čia aprašytasis?“ Daug kam juokingai atrodo. Matyt, kombinatoriaus vaizduotė ko nors „solidžiau“ nesugeba pagimdyti. Kita vertus, pinigai ne tokie jau ir menki – kalbama vis dėlto apie milijonus. O psichologai sako: „Pesimistas“, „Lūzerio kompleksas“... Leiskit nesutikti – ko gero, tai nepataisomas optimistas, jeigu sugeba puotauti maro metu.