Dar vienos globalizacijos pabaiga? 
(37)
Globalizacijos procesų pradžią lydėjo dramatiška finansinio kapitalo ekspansija, kuri privedė prie didžiulio atskirų valstybių, privačių asmenų bei tarptautinių kompanijų įsiskolinimo. Krizė daro poveikį kainoms. Šis procesas veda prie reiškinio pavadinto „skolų defliacija“. Skolų defliacija leidžia išvengti nominalių skolų, bet dėl kainų smukimo didina realias skolas.
Kaip pastebi H.Jamesas, defliacija taip pat sukelia radikalius prieš kapitalizmą nukreiptus judėjimus bei skatina reikalavimus panaikinti įsiskolinimus.
Tokie reikalavimai žmonijos istorijoje yra žinomi ir anksčiau. Dar Senajame Testamente yra nurodyta reguliariai, kas 49 metai, panaikinti skolas.
Mes vis daugiau skolinamės vieni iš kitų, vadovaudamiesi savanaudiškumu, įsitikinę, kad mūsų poreikiai, pomėgiai ir malonumai yra svarbesni už kitų žmonių poreikius. Jei mes matome blizgantį automobilį salone ir neturime galimybės jo nusipirkti, mes vis tiek manome, kad jis geriausiai mums tiktų. Tokiu būdu mes skatiname savo godulį bei savimylą.
Šalys ruošiasi prekybos ir valiutų karams
Jau 2007 metais pasirodė ženklų, liudijančių kad globalizacija ima trauktis atgal. Besivystančios šalys, kurių galia pasaulyje didėja, nesutarė su pramoninėmsi valstybėmis dėl tolimesnės pasaulinės prekybos liberalizavimo. Autoritarinės valstybės, tokios kaip Kinija ar Rusija naudojasi žaliavų stygiumi pasaulyje, kad padidintų savo politinę galią. Nemažai šalių ruošiasi būsimiems prekybos ir valiutų karams, teigia H.Jamesas.
Blogėjant ekonominei padėčiai žmonės daugelyje šalių su rūpesčiu ima žvelgti į emigrantus, kurie tampa nepageidaujamais didėjant nedarbui. Tokie streikai ir demonstracijos nuvilnijo Didžiojoje Britanijoje. Žmonės labiau linkę matyti imigrantų pavojų, nei naudą, kurią teikia svetimšaliai, ir daro spaudimą savo vyriausybėms, kad jos ribotų migraciją.
Kaip dabartinė tvarka bus suardyta, parodys laikas.
(37)
A. Kubilius: „Tikimės, kad Rusija artėja prie to, kai galės atviriau pasižiūrėti į savo istoriją“
Premjeras Andrius Kubilius sako besitikintis, kad Rusija artėja prie to, kai galės atviriau pasižiūrėti į savo ir Sovietų Sąjungos istoriją.
Valdovų rūmų vertybės žadina baltarusių smalsumą
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija taps artimesnė baltarusiams - Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.
Per tris minutes – tūkstantmetė Europos istorija (video)
Per 3,5 minutės – tūkstantis metų. Karai, sąjungos, sienų dalybos. „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keitėsi Europos žemėlapis nuo 1000 iki 2003 metų. Galima stebėti, kaip tiesiai prieš akis auga ir plečiasi rausvas plotas, žymintis Lietuvą. Vienu metu tai pati stambiausia Europos valstybė. Vėliau kaimynai iš Rytų ir Vakarų pasiglemžia vis didesnę mūsų teritorijos dalį. Grėsmingai plečiasi raudonos spalvos kaimynė Rytuose – Rusija.
Vyriausybė pritarė istorinės LDK pergalės įamžinimo programai
Vyriausybė pirmadienį pritarė veiksmų planui įamžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš Aukso ordą 650-ąsias metines. Premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė BNS sakė, kad Mėlynųjų vandenų mūšio minėjimo veiksmų planui protokolu pritarta Ministrų kabineto pasitarime.
E. Aleksandravičius: „Perlaidodami J. Brazaitį norėjome parodyti, kad lietuvių drama dar nesibaigė“
Kaune šį sekmadienį perlaidoti iš JAV atskraidinti prieštaringai vertinamos Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. J. Brazaičio perlaidojimo ceremonija sukėlė protestus žydų, neigiamai vertinančių 1941 metais antisemitinių pareiškimų paskelbusios Laikinosios vyriausybės veiklą.
Tragiška Berlyno istorija tapo verslo ir mokslo įkaite
Rytų ir Vakarų Berlyną skyrusios sienos perėjimo punktas „Checkpoint Charlie” buvo šaltojo karo įsikūnijimas. Anksčiau čia vieni į kitus taikėsi sovietai bei JAV. O dabar ietis kryžiuoja patys vokiečiai. Tarp Frydricho gatvės, Dailidžių gatvės ir Sienos gatvės įrengtas „Checkpoint Charlie” ne kartą tapo dramatiškų scenų, galėjusių sukelti trečiąjį pasaulinį karą, liudininku. Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po Berlyno sienos griuvimo padėtis prie „Checkpoint Charlie” nebe tokia grėsminga.
Istorijos atminties raktas turėtų būti ir partizanai
Klaidžiojimas tarp dviejų pušų, laužiantis į atviras duris, – taip galima apibūdinti atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį, akademiniame ir kultūros elite verdančią diskusiją dėl lietuvių istorinės tapatybės.
Prieš 21 metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis
Šeštadienį sukanka 21 metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis - pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis.
Istorijos bestselerio autorius T. Snyderis: „Priimti Vilnių iš Stalino rankų buvo negražu, bet logiška“
Dalis lietuvių talką naciams žudant žydus vadino keršto akcija norėdami nuslėpti gėdą dėl kolaboravimo su sovietais. Lietuva, priimdama Vilnių iš okupantų rankų, pasielgė negražiai, bet politine prasme – protingai. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidalijo garsus JAV istorikas bei rašytojas Timothy Snyderis. Savo veikalu „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ labiausiai išgarsėjęs 43 metų profesorius T. Snyderis šią savaitę lankosi mūsų šalyje. Tos kruvinos žemės – tai dabartinės Baltijos valstybės, Baltarusija, Ukraina, Lenkija.
Bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai
Sekmadienį, gegužės 20-ąją, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|