Kraujas, seksas ir smurtas - komiksai suaugusiesiems pakeis romanus? (nuotraukos) 
(10)
Burbuluose tekstą sakantys piešti personažai ir nieko daugiau. Taip dažnas lietuvis įsivaizduoja komiksus, todėl vokietės Juttos Hams veikla mūsų šalyje tikriausiai ne vienam sukeltų atlaidžią šypseną. Ši moteris – profesionali komiksų specialistė.
Tačiau šiemet Vilniaus knygų mugėje viešinti J.Hams sako, kad pasaulyje komiksai labai populiarūs, vyksta jų mėgėjų festivaliai, o ateityje šis žanras tik dar labiau populiarės.
Prieš keliolika metų komiksais susižavėjusi moteris pomėgį pavertė ir pagrindine savo veikla. 1992 metais ji pradėjo dirbti komiksų vertėja Vokietijos „Reprodukt Verlag“ leidykloje, o šiuo metu atstovauja trims nepriklausomoms komiksų leidykloms ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje.
J.Hamms taip pat dirba „Erlangen“ ir kituose Vokietijos komiksų salonuose.
Vilniaus knygų mugėje paskaitą „Nejuokinga. Vokiškieji komiksai“ skaičiusi moteris įsitikinusi, kad apie komiksus iš tiesų galima kalbėti rimtai.
***
- Bent jau Lietuvoje dažnai manoma, kad komiksai yra skirti vaikams. Kaip atsitiko, kad jais susidomėjo suaugusi moteris?
- Jau daug metų pasaulyje egzistuoja išskirtinai suaugusiesiems skirti komiksai. Jų yra labai įdomių, tačiau atsiranda problemų, norint šiuos komiksus surasti. Dabar didžiuosiuose knygynuose komiksų yra nemažai, tačiau kai buvau jauna, jų dar nebuvo.
Komiksais susidomėjau būdama maždaug 20-ies, kai draugas man parodė itališką komiksų knygą „Corto Maltese“. Corto Maltese – pasaulyje gerai žinomas komiksų personažas. Tai man buvo atradimas, kuris vėliau tapo ir pagrindine gyvenimo veikla.
Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios komiksai vystėsi labai sparčiai, atsirado daug naujų formų. Dabar egzistuoja ir komiksai, kurių struktūra yra tokia pat sudėtinga, kaip tradicinių romanų, tačiau daug kur, taip pat ir Vokietijoje, tenka susidurti su išankstiniu neigiamu požiūriu į šį žanrą. Žmonės neįvertina, kad komiksus sudaro ne tik kalba, bet ir piešiniai, todėl jų išraiškos galimybės yra labai plačios.
- Dažnai išgirstate priekaištų, kad užsiimate nerimtais dalykais?
- Pastaruoju metu su tokia nuomone susiduriu vis rečiau. Žinoma, nemažai daliai žmonių jau pats žanro pavadinimas sukelia šypseną. Todėl komiksų specialistai linkę vartoti sąvoką „grafinis romanas“.
- Kokie siužetai dažniausiai pasitaiko šiuolaikiniuose komiksuose? Ar populiariausia istorija vis dar yra apie pasaulį nuo sunaikinimo gelbėjantį superherojų?
- Šiuo metu pasaulyje geriausiai perkami yra manga stilistikos komiksai. Tačiau specialistai, kritikai labiausiai domisi tuo, ką aš pavadinau „grafiniais romanais“. Juose siužetai gali būti patys įvairiausi, kaip ir tradicinėje literatūroje. Yra didelis skirtumas tarp to, kas populiaru rinkoje ir to, ką vertina kritikai.
- Kokių šalių komiksų piešėjai yra geriausi ir populiariausi? Galbūt žinote gerų komiksų dailininkų iš Lietuvos ar Rytų Europos?
- Ne, kol kas nežinau nė vieno dailininko iš jūsų regiono.
Stipriausios šalys šioje srityje yra Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir, žinoma, Japonija.
Prieš porą savaičių buvau Prancūzijoje, viename didžiausių komiksų festivalių pasaulyje. Ten buvo galima puikiai pamatyti, kad komiksai – ne vieno šiuolaikinio žmogaus aistra. Ir ne tik vaikų. Į komiksų festivalius susirenka labai daug suaugusiųjų, kurie net persirenginėja savo mėgstamais personažais.
Garsiausia Europoje komiksų šalis yra Prancūzija. Mano minėtame festivalyje dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių. Manau, kad tai didelis skaičius. Vokietijos mieste Erlangene vykstančiame festivalyje susirenka apie 40 tūkst. lankytojų.
Mano manymu, ateityje susidomėjimas komiksais tik didės.
- Kokios to priežastys? Kodėl vis daugiau jaunų žmonių renkasi komiksus, o ne tradicinę literatūrą?
- Dabartiniame pasaulyje vis didesnė informacijos dalis augantį jaunimą pasiekia vaizdiniu pavidalu. Manau, tai yra pagrindinė priežastis. Televizija, internetas – visa tai lemia, kad jauni žmonės yra atviresni animacijai, paveiksliukams, o ne tekstui.
(10)
Žaliosios politikos instituto prezidentas L. Balsys: „Nepavyksta sulaukti aiškių atsakymų iš valdžios energetikos klausimais“
Pastaruoju metu politikai vėl pradėjo traukti iš užmaršties žaliųjų idėjas. Seime vykusioje diskusijoje Krikščionių partijos atstovai pasiūlė leisti pačiai tautai apsispręsti, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę - surengti referendumą.
Z. Balčytis: vieni likti negalime – arba einame atgal į Rytus, arba kartu su išsivysčiusiomis valstybėmis į Vakarus
Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.
JAV gyvenanti profesorė D.Budrytė: „Amerikiečiai tikrai nėra laimingesni nei lietuviai“
Beveik dvidešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė nelinkusi šiandienos Lietuvą spalvinti vien tamsiomis spalvomis. Kad ir kaip sunku čia gyventi pensininkams, kad ir kiek daug lietuvių emigruoja, o dar daugiau gyvena skurde, profesorė Lietuvą lygina su tuo, ką pažįsta - su Amerika. Ji įsitikinusi, jog žiūrint į visus demokratinės valstybės požymius, nesame kažkuo išskirtiniai blogąja prasme.
Filosofas ir kabalistas iš Izraelio M. Laitmanas: „Pirma matyti ne save, o kitą, verčia egoizmas“
Iš pirmo žvilgsnio tai šokiruoja. Nauja ugdymo metodika rekomenduoja, auklėjant vaikus, pirmenybę teikti žodžiui „mes“, o ne „aš“. Kaip gi tuomet asmenybė? Ar individualizmas jau nebe vertybė? Profesorius iš Izraelio, filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, kabalistas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, tarptautinio ARI Instituto, turinčio atstovybę ir Lietuvoje, įkūrėjas Michaelis Laitmanas, davęs išskirtinį interviu lrytas.lt, įsitikinęs, kad šiuolaikinė visuomenė taip glaudžiai susaistyta pačių įvairiausių tarpusavio ryšių, kad buvimas individualistu nebeatitinka egoistinių žmogaus interesų. Matydamas vien save, jis negali sėkmingai veikti globalizacijos paženklintame pasaulyje.
Dirigentas O.Grangean’as: „Muzika – tai gyvenimas, ne aš“
48 metų prancūzų dirigentą Olivier Grangean’ą lietuvių publika pažįsta jau 15 metų. Maestro net po kelis kartus per sezoną atvyksta į mūsų šalį diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO). Po vasario 4-osios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje O.Grangean’as vėl pasirodys Vilniuje su LNSO balandį, o vasarą ketina pristatyti Lietuvoje ir Prancūzijos orkestrą. Kalbėjome su maestro apie jo simpatijas lietuvių muzikantams ir nuotykingą dirigento gyvenimą.
Kardinolui A.J.Bačkiui – 75-eri
Trečiadienį Lietuvos katalikų bažnyčios ganytojas, Vilniaus arkivyskupijos metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis švenčia 75 metų jubiliejų. Dvasininkas prisipažįsta nelabai mėgstantis minėti savo gimtadienį. Anot ganytojo, domėjimasis jo asmeniu atitraukia dėmesį nuo tikrai svarbių dalykų. Šiomis dienomis gausiai lankomas bičiulių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių - kardinolas su dėkingumu prisimena savo tėvus, dėkoja tikintiesiems už šiltą priėmimą Lietuvoje prieš 20 metų, Dievui - už pagalbą eiti sudėtingu kunigystės keliu.
Vokiečių kino režisierius A.Dresenas laužo keistus tabu
Ne kartą girdėtos gyvenimiškos istorijos Andreaso Dreseno filmuose įgyja naują prasmę. Nustebintas režisieriaus atvirumo supranti, kiek daug dalykų esame linkę nutylėti. A.Dreseno filmu „Sustojimas pusiaukelėje“ ketvirtadienį sostinės kino teatre „Pasaka“ prasidės Vokiečių kino dienos.
Kelionę į Vilnių suplanavęs prancūzų rašytojas D.Foenkinosas rašyti pradėjo nuo meilės laiškų mergaitėms (video)
Artėjančios Vilniaus knygų mugės svečias bus ir 39 metų prancūzų rašytojas Davidas Foenkinosas - dvylikos romanų autorius. D.Foenkinosas laikomas vienu iš geriausių naujosios kartos prancūzų rašytojų, apdovanotas dešimtim literatūrinių premijų. Lietuvių skaitytojus D.Foenkinosas sužavėjo jau 2010 m., kai pasirodė jo romanas „Subtilumas“. Šiemet rašytojas nominuotas Prancūzijos kino akademijos „Cezariui“ už filmą „Subtilumas“, kurį jis pagal savo romaną pastatė kartu su broliu režisieriumi Stephane‘u Foenkinosu.
M.Laurinkus: „Rašau neįprastą romaną apie dabarties politiką“
„Rašyti prozą pradėjau tada, kai tam atėjo laikas“, - sakė politikas ir diplomatas Mečys Laurinkus. Knygynus neseniai pasiekė pirmasis jo romanas „Elektra“, kurį galima vadinti tautiniu trileriu apie pokarį. Pasak 60 metų M.Laurinkaus, trečdalis romano „Elektra“ (leidykla „Baltos lankos“) susijęs su jo paties gyvenimu, o du trečdaliai - išmonė. M.Laurinkus, kaip ir romano personažas Mantukas, kelerius metus gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose.
Britas vilniečius moko atsikratyti streso
Ketverius metus sostinėje gyvenantis Bobas Honiballas čia turi nuosavą kovos menų ir savigynos mokymo centrą. Vyras pripažįsta, kad gimtinėje įsteigti tokią mokyklą vargu ar jam būtų pavykę. B.Honiballas Lietuvoje pirmą kartą lankėsi dar 1991-aisiais. Tuomet jis vedė karatė seminarus Kaune ir Klaipėdoje. Uostamiestyje jis sutiko savo būsimą žmoną lietuvę. Vėliau moteris buvo atvykusi mokytis kovos menų pas B.Honiballą į Didžiąją Britaniją. Po kiek laiko juodu susituokė.
