Kas kaltas dėl ekonomikos krizės Lietuvoje? (Sąraše – 8 kaltinamieji politikai) (373)

Stasys Jakeliūnas:

Ar ekonomikos užkalbėjimai padės apsisaugoti nuo dar vienos krizės bangos? (42)

---

Ar Lietuvai reikia euro? (121)

---

Ar bankrutuos Lietuva? (150)

---

Kas arčiau bankroto - krizę išgyvenanti Baltarusija ar atsigaunanti Lietuva? (267)

---

Klausimai kandidatui į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą V.Vasiliauskui (81)

Tai žmonės, kurie 2004–2008 metais užėmė atitinkamus postus ir turėjo efektyviai valdyti į šalį ateinančius didžiulius pinigų srautus, neleisti kilti nekilnojamojo turto burbului, valdyti kitus infliacinius procesus bei pasirūpinti finansinio rezervo sudarymu.

Jie ir jų patarėjai privalėjo įžvelgti išorės grėsmes ir pasirengti jas neutralizuoti arba bent jau sušvelninti globalios finansų krizės poveikį. Juk krizė JAV prasidėjo 2007 metais ir buvo naivu manyti, kad ji aplenks Lietuvą. Įdomu, kokia komisija galėtų įvertinti šių žmonių nusikalstamą aplaidumą, nekompetenciją ir atsakomybę?

1.R.Šarkinas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas

2.A.M.Brazauskas – buvęs ministras pirmininkas

3.G.Kirkilas – buvęs ministras pirmininkas

4.Z.Balčytis – buvęs finansų ministras

5.R.Šadžius – buvęs finansų ministras

6.V.Navickas – buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir ūkio ministras

7.B.Vėsaitė – buvusi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė

8. J.Lionginas – buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Tai preliminarus ir galbūt nepakankamai išsamus sąrašas. Žurnale „Time“ paskelbtas sąrašas žymiai ilgesnis, jame matome daug finansinių institucijų vadovų pavardžių.

Tačiau manau, kad atsakomybė pirmiausia turėtų tekti valdžios institucijoms ir jų vadovams, kurie turėjo užtikrinti makroekonominį ir finansinį stabilumą Lietuvoje. Tuo labiau, kad bent jau „Swedbank“ vadovai, tiesa, kol kas ne Lietuvoje, jau pripažįsta savo klaidas.

Beveik visi šio sąrašo nariai – „buvusieji“, išskyrus R.Šarkiną, kuris bando aiškinti, kad gyventojai patys kalti dėl nepamatuoto skolinimosi, o jis pats ir visas Lietuvos bankas čia niekuo dėtas.

Įdomu ir tai, kad kai kurie piliečiai iš šio sąrašo vėl siūlosi gelbėti Lietuvą, teigdami, kad jų valdymo laikais Lietuvos ekonomika sėkmingai augo. Ekonomika dar sėkmingiau, t.y., sparčiau, augo Latvijoje. Žinome, kuo visa tai kaimynams baigėsi – dviženklis BVP augimas jau virto dviženkliu nuosmukiu, o TVF suręsto pagalbos paketo Latvijai apimtis siekia net 35 proc. šios šalies BVP. Dėl šios „paramos“, kaip prognozuoja pats TVF, Latvijos valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 10 proc. BVP iki beveik 50 procentų.

Nors to tikrai nelinkiu, manau, kad netrukus vis dėlto ir mes būsime priversti prašyti TVF pagalbos. To paties TVF, kurio misijos praėjusių metų pabaigoje Latvijoje vadovas C.Rosenbergas fenomenalų Latvijos ekonomikos augimą 2004–2007 metais apibūdino labai paprastai: tai tebuvo viso labo didelis burbulas.

Manau, kad šis jo apibūdinimas didele dalimi tinka ir Lietuvai. Suprantama, galėsime paklausti ir jo paties, jeigu šį pavasarį sulauksime jo vadovaujamos misijos Lietuvoje.

Na, o prieš skolinantis iš TVF ar kitų institucijų būtina atsakyti į svarbų klausimą – kaip efektyviai panaudoti skolintas lėšas, kad ne tik būtų sušvelninti krizės padariniai, bet ir sukurtos prielaidos tvariai ekonomikos plėtrai ateityje.

Juk tie daugiau kaip 50 mlrd. litų, kuriuos „importavome“ per beveik penkerius buvimo ES metus ne tik neapsaugojo mūsų valstybės nuo šios krizės, bet netgi, atrodo, pagilins ją. Beje, apie tai, kad taip gali atsitikti, taip pat rašoma vienoje neseniai atliktoje TVF studijoje.

O priežastis, kaip savo knygoje „When Markets Collide“ (2008 m. p.177) rašo M.El-Erianas, ta, „kad pinigų antplūdis paskatina nuostatas ir veiksmus, kurie nedera su ilgalaikiais valstybės tikslais ir pamatiniais jos veikimo bei valdymo principais“. Ir tai, matyt, taikytina ne tik Lietuvos valdžios, bet ir dalies verslo bei komercinių bankų atstovams. Galbūt tai taip pat galime laikyti viena iš krizės Lietuvoje priežasčių.