Kai Vyriausybė vadovaujasi principu „viena boba sakė“ 
(63)
Turbūt dažnas yra girdėjęs apie 7000 Lt „į rankas“ gaunančius ir pagal verslo liudijimą dirbančius statybininkus. Visuomenėje paplitusi idėja, kad labai pelningos ir advokatų bei notarų profesijos. Visi mes esame girdėję šiuos ir panašius stereotipus, tačiau kas atsitinka, kai šiais stereotipais pradeda vadovautis valdžia ir pasišauna kaip reikiant apmokestinti tariamus „turtuolius“?
Tuomet nukenčia tie, kurių kasdienybė ir uždarbis smarkiai skiriasi nuo paplitusių mitų apie prabangų gyvenimą ir daugiatūkstantines pajamas. Taip atsitiko ir šįsyk: advokatams, notarams, antstoliams ir kt. fiksuotą 783 Lt (beveik minimalios algos dydžio!) „Sodros“ mokestį įvedusi naujoji valdžia, nuskriaudė vargingiausius šių profesijų atstovus. Kaip ir visi kiti individualią veiklą vykdantys žmonės, iki Naujųjų metų jie kas mėnesį mokėjo po 180 Lt „Sodrai“.
Tačiau nubudę po Naujųjų metų nakties, dalis notarų vis dar negali išsiblaivyti nuo minties, kad jų mokesčiai išaugo daugiau nei keturiskart. Padidėjus „Sodros“ mokesčiams, nemažai advokatų jau parašė prašymus išbraukti juos iš advokatų sąrašų. Taigi, daugeliui advokatų padidėję mokesčiai tapo nebepakeliama našta.
Antradienį pritarta naujos tvarkos pakeitimui: advokatai šįmet mokės 10 proc. nuo uždirbtų pajamų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų padėtis pagerės, nes jie patys pasirūpina tiek savo darbo vieta, tiek darbo įrankiais, o patirtų sąnaudų atskaityti negali, todėl visos jų pajamos yra apmokestinamos „Sodros“ mokesčiu.
10 proc. mokestis yra tik pereinamojo laikotarpio nuostata, o 2011 m. visiems teks vienodai sunkiai tempti „Sodros“ vežimą, kuris vis garsiau braška, lyg bandydamas mus įspėti, kad nepakeitus krypties ir vežimo turinio, mus visus pervažiuos nuriedėdamas žemyn.
Lyg stereotipais dar nepakankamai prisivadovauta, dar vienas paplitęs stereotipas gali tapti pagrindu dar vienam – gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiui.
Sausio 26 dieną radijo laidoje dalyvavęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams pasisakė taip: „Išties, tokie apartamentai, kuriais užpildomi ten kai kurių populiarių žurnalų turiniai, tai yra prabangos mokestis, solidarumo mokestis, bet taip standartinį būstą turėdamas žmogus čia neturėtų kažko nuogąstaut.“
Tačiau nuogąstauti yra dėl ko, nes apmokestinus būstą pagal burbulines 2006 m. NT vertes, nekilnojamojo turto mokestį mokėti privalės ne tik iš žvilgančių žurnalų puslapių besišypsantys, bet ir juos skaitantys žmonės.
Stereotipais besivadovaujantys žmonės gali lengvai apsigauti. Raumeningas atletas gali būti protingiausias kurso studentas. Didžiausias tylenis teatro scenoje gali atsiskleisti ir sužydėti. Notaras gali būti ir neturtingas.
Milijonų verto namo savininkas gali vaikščioti skylėtom kojinėm ir neišgalėti sumokėti kelių dešimčių tūkstančių nekilnojamo turto mokesčio. Stereotipai neturi būti pagrindu keičiant apmokestinimą – nes jie yra tik stereotipai, ir ne daugiau.
***
K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
(63)
Valstybė už studijas permoka keletą kartų
Švietimo ministras kartu su premjeru vasario 2 d. kiek netradiciškai atidarė studijų parodą „Litexpo“ parodų rūmuose. Gana greitai viešumoje pasklido ir informacija, kad šiemet bus pasiūlyta daugiau kaip 17 tūkstančių nemokamų studijų vietų. Būtų gražu, jeigu turėtume sąmoningus abiturientus ir kokybiškas studijas. O dabar turime studijų mugę.
Kodėl pleška Lietuvos bažnyčios?
Taip ar labai panašiai buvo pavadinta praėjusią savaitę Seime surengta spaudos konferencija. Į ją žurnalistus sukvietė ir savo didžiulį rūpestį čia išsakė Seimo narys Naglis Puteikis bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Krinta į akis, jog šie žmonės gaisrą Tytuvėnų ansamblyje suvokia labai skaudžiai pergyvendami tai asmeniškai, „imdami į širdį“ visą nelaimės mastą, nesugebėdami nuslėpti to, jog yra krečiami nerimo drugio konvulsijos.
Kaimynus marina ne meras, o šaltis
Vilniaus meras A. Zuokas trinktelėjo kumščiu į stalą: „Kad daugiau „kaimynų” per televiziją nematyčiau! Kad jie dingtų iš radijo!” Turbūt nerasime lietuvio, nemačiusio ar negirdėjusio reklamų apie gerai sugyvenančius kaimynus. Taip dar prieš pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą ėmė reklamuotis sostinei šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
Nesukat galvos? Ir nereikia
Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sumirgėjo dar viena visiškai neišskirtine istorija: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra viskuo patenkinta. 24 metų Aistė sako: „Gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti.” Tai svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos ir Norvegijoje rado tam tinkamą vietą.
Dujų kaina – mįslių rūke
Antradienį planuojamas Lietuvos premjero A.Kubiliaus susitikimas su „Gazprom Export” vadovu A.Medvedevu jau taip išreklamuotas, jog kartais atrodo, kad po jo viskas pasikeis. Ne tik Lietuvos valdžia, bet ir Rusijos žiniasklaida kursto viltis, kad dujų kainos gali būti persvarstytos. Mes, žinoma, tikimės, kad bus sumažintos.
Nacionalinis projektas: kaip žmonėms sužinoti tiesą?
Lietuvos pozicija Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo rami ir pakankamai aiški. Lietuva pritarė Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai ir, kol kas galima teigti, – griežtesnių bendro buvimo ES taisyklių programai ateityje.
Europa – jų ar mūsų?
Esame tikri europiečiai. Ar tikrai? Šis klausimas vieno atsakymo, be abejonės, nesulauks. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Lietuva turi vieną bendrybę su Europos Sąjunga, kurios narė yra jau beveik 8 metus. Tai įvaizdžio problemos. ES per visą savo egzistavimą taip ir nesugebėjo tapti kuo nors daugiau nei bendrais interesais pagrįsta sąjunga, turinčia didelį maišą pinigų.
Kodėl lietuviui įvaizdis yra viskas (I)
Kaip suprasti, ar gyveni gerai? Turėtumei pajusti kažkokius drugelius skrandyje? Pakilią nuotaiką? Fuj, Rūta, kaip kokčiai mergaitiškai pradėjai. Dabar gyvenimo gėris matuojamas visai kitomis kategorijomis, ir dažniausiai jos neapsiriboja tuo, kaip jautiesi. „Įvaizdis dar ne viskas“, - postringaujama vienoje reklamoje. Klystate, mielieji, įvaizdis mūsų visuomenėje yra viskas. Ir tuoj aš jums tai įrodysiu.
Seime net ir pagaikščiai pražysta
Būna, kad sausas pagalys sužaliuoja, o akla višta kapteli grūdą. Taip neseniai iškeptas Seimo narys E.Lementauskas, iki šiol džiuginęs vien keistais išsišokimais, staiga žybtelėjo į dešimtuką. Šis politikas, pasitelkęs į pagalbą labiau patyrusį kolegą V.Simuliką, drąsiai kreipėsi į prokurorus, kuriems apskundė valdančiųjų konservatorių pažibą R.Dagį. O prokurorai į tą kreipimąsi atsiliepė!
Ar Lietuvos valstybę atkūrė iškrypėliai?
Neabejoju, jog į antraštę iškeltą klausimą daug kas bus linkęs iš anksto atmesti kaip nešvankią provokaciją, tačiau privalau pasakyti, jog tokia pseudodramatiška formuluotė čia yra pasirinkta visai ne dėl to, kad būtų siekiama pritraukti kitokios žingeidumo sandaros tipo žmogų, kurį, kaip ir tuos spiečiais tupiančius karštą dieną šiukšlynuose vabzdžius, vilioja ypatingieji aromatai. Visiškai priešingai! Pabandykime įsivaizduoti, jog antraštėje kyburiuoja net labai iliustratyvus klausimas, jeigu drauge priimsite paaiškinimą, kad taip, o ne kitaip, regis, mūsų paklaustų kitos planetos gyventojas, kuris, tarkime, turi sugebėjimą ( ar technine priemones) perprasti tai, ką skelbia vyraujančios politinių batalijų ištaros (tekstai), bet nežino kontekstų.
