Iš šaltos Lietuvos — į šiltas kėdes Briuselyje 
(5)
O ką jie nuveikė Lietuvos labui? Apie tai rašo interneto svetainėse, jas turi beveik visi europarlamentarai iš Lietuvos. Bet net ir labai stropiam skaitytojui rasti konkretų atsakymą į šį klausimą nebus lengva.
Atviresni politikai bent neoficialiai prisipažins, kad nelabai ką ten ir galima nuveikti būnant vienam iš 785 Europarlamento narių (po šių rinkimų jų bus 736). O būsimi kandidatai į Europos Parlamentą tuoj tuoj suoks, kiek daug darbų ten būdami jie nuveiks.
Mūsų teisė rinktis.
Praėjusių metų vasarą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią apklausą.
56 proc. joje dalyvavusių respondentų teigė dalyvausiantys šių metų vasarą vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
61 proc. žino, kurie europarlamentarai šiuo metu atstovauja Lietuvai.
58 proc. norėtų gauti daugiau informacijos apie Lietuvos europarlamentarų darbą EP.
Specialisto komentaras
Europos Parlamento rinkimuose — masinis pasyvumas
Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas Algis KRUPAVIČIUS: „Rinkimai į Europarlamentą visoje Europoje vadinami antraeiliais rinkimais. Politinė jų funkcija labai įdomi. Šie rinkimai dažnai tampa savotišku referendumu dėl esamos šalies vyriausybės politikos: balsuodami rinkėjai netiesiogiai pritaria ar nepritaria jai. Kad tai antraeiliai rinkimai, patvirtina ir rinkėjų pasyvumas juose — jis masinis.
ES šalys senbuvės tikėjosi, kad naujosiose narėse šis aktyvumas bus didesnis, nes per 2002-aisiais vykusių euroreferendumų bangą žmonės balsavo gana aktyviai, o įstatymai reikalavo bent pusės rinkėjų dalyvavimo referendume.
Bet po poros metų, per 2004-ųjų rinkimus į Europos Parlamentą, viskas vyko priešingai: senbuvių rinkėjai buvo pasyvūs, bet ne labiau nei per ankstesnius rinkimus. O naujokėse rinkėjų pasyvumas buvo rekordinis: Slovakijoje aktyvumas nesiekė nė 20 procentų.
Taip yra todėl, kad paprastų piliečių gyvenimui kur kas daugiau įtakos turi vidaus, o ne ES politika. Tai ypač pasakytina apie didžiąsias turtingas valstybes: nacionalinės politikos arena ten gerokai svarbesnė. Lietuvoje ES santykinai dar turi daugiau įtakos vidaus politikai.
Lietuvą palyginčiau su Airija: kol ši šalis gaudavo nemažą paramą iš ES, airiai per Europarlamento rinkimus būdavo vieni aktyviausių. Tačiau kai airiai iš paramos gavėjų tapo jos davėjais, pasidarė ir gerokai pasyvesni, ir kritiškesni ES atžvilgiu.
Lietuvoje nuo pat pirmųjų rinkimų į EP susiklostė tradicija juos rengti kartu su prezidento rinkimais. Jei neprireiks rengti pirmalaikių rinkimų, tai tokia tradicija, matyt, išliks ir ateityje, nes antraip rinkėjų aktyvumas būtų dar mažesnis.
Lietuviai ir nacionaliniuose rinkimuose yra vieni pasyviausių ES, tad labai tikėtina, kad per Europarlamento rinkimus balsuoti ateitų tik labai menka dalis rinkėjų.
Vakarų valstybėse nacionalinių ir Europos Parlamento rinkimų aktyvumas skiriasi 15—20 procentų.
Rinkimuose į Europarlamentą dažniausiai dalyvauja dviejų kategorijų politikai: labai jauni ar tie, kurių politinė karjera savo šalyje jau krypsta saulėlydžio link.
Ketinantys dalyvauti šiuose rinkimuose R.Paksas ar V.Uspaskichas pareiškė dėl skirtingų priežasčių. R.Paksas — kad išliktų politikos arenoje ir galbūt grįžtų į nacionalinės politikos sceną. V.Uspaskichas, išrinktas į Europarlamentą, vėl įgytų teisinę neliečiamybę.
Ar verta politikui tapti europarlamentaru? Tai yra nebloga tarptautinės patirties ir politinės kultūros mokykla. Jauniems politikams — tinkama saviraiškos vieta, vyresniems — galimybė dalytis patirtimi gaunant tam tikrų dividendų. Be to, tai stabili, gerai mokama darbo vieta — ši aplinkybė kovojant dėl europarlamentaro mandato neužima paskutinės vietos.“
(5)
Po prezidentės sparnu — giminių ir partijos kolegų klanai
Klausimas, ar viskas skaidru Prezidentūroje, iš pirmo žvilgsnio atrodytų šventvagiškas. Juk šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ne kartą tvirtino, kad jos pašonėje nuo šiol bus viskas pagal įstatymą ir niekas iš pavaldinių nesinaudos jokiomis galimomis privilegijomis.
Medikai: mus įžeidė paramos koncertai muzikos legendai (nuotraukos)
Kai grupės „Vairas“ lyderis 49 metų Edmondas Čivinskas kovojo su sunkia liga, draugai jam stengėsi padėti paramos koncertais. Vasario 24-ąją toks koncertas turėjo įvykti ir Kaune, tačiau buvo atšauktas. Tą dieną ketverius metus hepatito B užkratui priešinęsis E.Čivinskas užgeso. Iniciatyvos rengti paramos koncertus ėmėsi Edmondo bičiulis dainininkas Romas Dambrauskas. Tačiau tai įžeidė medikus.
Nesiseka? Keisk požiūrį!
Ekonomikos sunkmetis — lyg slibinas, kuriam nukirstos galvos vietoje akimirksniu atauga nauja. Tačiau fiziškai ir dvasiškai alinama kova su staiga ir ilgam užklupusia krize gali būti naudinga. „Svarbiausia — išmokti pamoką ir ateityje nebekartoti klaidų, kurios ir tapo šio sunkmečio priežastimi“, — įsitikinęs Švedijos prekybos tarybos vadovas Baltijos šalims Mantas Zalatorius.
Deivio tėvai laukia vienturčio sūnaus vestuvių
Klaipėdiečiai Jūratė ir Edmundas Norvilai, dainininko Deivio tėvai, ragina sūnų vesti kūdikio besilaukiančią mylimąją Renatą. Tačiau vienturčiam Deiviui tėvų norai — nė motais. Televizijos projekte „Chorų karai“ dalyvaujantis Deivydas Norvilas-Deivis pastaruoju metu dažnai iš Vilniaus lekia į gimtąjį miestą repetuoti su choristais.
Bedarbių mokymas — tylaus karo zonoje
Nedarbo pažaboti neįstengiančioje Lietuvoje greit gali nebelikti kam mokyti ir perkvalifikuoti bedarbių. Valdžios kabinetuose tyliai brandinama dar viena reforma, kurios įgyvendinimas reikštų suaugusiųjų mokymo sistemos sunaikinimą.
Prekybos žmonėmis taikinys — ir paauglės
Keletas mėnesių — prijaukinti ir įbauginti. Palaužti psichologiškai. Kad vėliau, įsodinta į autobusą, mergina nedrįstų iš jo išlipti per anksti. Ir kad pasiektų pirkėjus. 2000 eurų, arba apie 7000 litų. Tokia buvo sekso vergystei parduotos ir į Londoną išvežtos septyniolikmetės kaina.
M.Jampolskis nebeslepia savo jausmų O.Kolobovaitei (nuotraukos)
Aktorius Marius Jampolskis nebeslepia, kad tikrai įsimylėjo stebuklingą balsą turinčią Oną Kolobovaitę. Apie šią operos dainininkę, su kuria susipažino LTV laidos „Triumfo arka“ užkulisiuose, 32 metų M.Jampolskis kalba su neslepiamu švelnumu.
Anties diena: kas stengėsi numarinti prezidentą? (nuotraukos)
Vasario 3 diena į Lietuvos politikos istoriją įeis kaip šlykščios anties diena. Nuo pat ryto kažkas paleido gandą, kad mirė kadenciją baigęs prezidentas 77 metų Algirdas Brazauskas. Gandas žaibo greičiu nuvilnijo per Lietuvą. Tuo metu, kai Santariškių klinikų reanimacijoje A.Brazauskas ramiai valgė žmonos atneštus barščius, šalia jo buvusiai Kristinai Brazauskienei teko klausytis užuojautų dėl vyro mirties.
Bejėgiška kova ant kopos (nuotraukos)
Akiplėšiškiausios amžiaus statybos Kuršių nerijoje. Taip vadinami buvusio dziudo trenerio Arvydo Lapinsko be jokių leidimų pastatyti trobesiai vienoje gražiausių Lietuvoje vietų Nidoje. Šį mėnesį namai turėtų būti nugriauti, tačiau nidiškiai įsitikinę, kad ir šį kartą kas nors pakiš koją. Bejėgiška kova su nelegaliomis statybomis ant Nidos kopos trunka jau pusantrų metų.
Žurnalistų ir politikų ieškomo L.Karaliaus pėdsakai — ne Lietuvoje (nuotraukos)
Skradžiai žemę prasmegusio 36 metų parlamentaro Lino Karaliaus paieškos praėjusią savaitę vis dar buvo bevaisės. Net ir naivus noras pamatyti jį, išlipantį iš lėktuvo, sausio 27-osios vidurnaktį parskridusio iš Bankoko, liko tik naivus noras. Pamiršęs darbus Seime Krikščionių partijos narys, kaip manoma, su savo širdies drauge Gintare ir toliau atostogauja egzotiškame krašte.
