Naujienos / lrytas.lt

Ekonomikos nuosmukis paveikia ir žmonių seksualinę elgseną. Vieni prarasto saugumo jausmo ieško, puldami į atsitiktinį meilės glėbį, kiti atvirkščiai – grįžta kurstyti atšalusio šeimos židinio.

"Krizė smogia per antrąją pakopą – būtent per saugumo, stabilumo pojūtį", - sako V.Žukas.  A.Barzdžius

Didžiosios depresijos (1929 – 1933 m.) metu JAV, konservatyvioje šalyje, gimė itin daug nesantuokinių vaikų. Po 2000 m. rugsėjo 11-osios tragedijos amerikiečiai pradėjo triskart dažniau mylėtis. Psichologai seniai pastebėjo, jog krizė žmones stumia ne tik į alkoholizmą, narkomaniją, savižudybes, bet ir paskatina didžiulį seksualinį apetitą. Apie sekso ir krizės santykį pasakoja seksologas, psichoterapeutas Vitalijus Žukas.

Norisi daug mylėtis

- Kodėl krizės metais lytinis gyvenimas tampa itin audringas?

- Todėl, kad žmogus pajunta grėsmę savo egzistencijai. Pasąmonėje sustiprėja motyvas kuo skubiau pratęsti giminę. Taip pat lytinis pasitenkinimas sumažina įtampą, pašalina nerimo jausmą.

- Tačiau kalbama ne tiek apie „legalų“, santuokinį, seksą, o būtent apie padidėjusią trauką megzti atsitiktinius lytinius ryšius.

- Taip, tai lemia žmogaus asmenybės konstitucija. Yra vadinamoji žmogiškųjų poreikių piramidė. Apatinę, bazinę jos dalį sudaro elementarūs fiziologiniai poreikiai: valgis, miegas, dauginimosi instinktas (seksas). Antroji pakopa – saugumo, stabilumo poreikis. Trečioji – meilės, priklausomybės poreikis. Ketvirtoji apima savigarbos, asmenybės įvertinimo sritį, penktoji pakopa yra savęs aktualizavimo, asmenybės prasmės pojūtis.

Krizė smogia per antrąją pakopą – būtent per saugumo, stabilumo pojūtį. Piramidė išsiderina, žmogus regresuoja į žemesnį lygmenį. Į vaiko lygmenį. Psichoanalizė teigia, kad už seksą atsakinga būtent vaikiškoji asmenybės dalis. Nesąmoningai siekiame grįžti į vaikystę, kai jautėmės saugūs. O saugiausiai vaikas jaučiasi čiulpdamas motinos krūtį. Drauge jis patiria ir pirmąjį malonumą. Pirmasis malonumas pats stipriausias, jis tampa lyg kodas, diktuojantis seksualinę elgseną suaugus.

Priklausomybė nuo sekso

- Ar potraukį meilės nuotykiams galima vadinti tokia pat negatyvia iškrovos forma, kaip alkoholį, narkotikus?

- Toks tiesmukas lyginimas būtų primityvokas. Labai daug priklauso nuo visuomenės nuostatų – kas yra laikoma lytiniu palaidumu, kiek toleruojami nesantuokiniai ryšiai. Bet labiausiai priklauso nuo poros požiūrio. Jei vyras ir moteris leidžia vienas kitam trumpam nuklysti į šalį, santuokai grėsmė mažesnė. Tik ne taip jau daug porų, kuriose abu partneriai būtų tokie liberalūs. Todėl labai galimas krizės padarinys – skyrybų, šeimyninių dramų ir lytinių ligų protrūkis.

Kita vertus, net ir iki krizės daugėjo žmonių, kuriuos vargino priklausomybė nuo sekso. Beje, nuo sekso priklausomų moterų yra šiek tiek daugiau nei vyrų. Krizė tokią priklausomybę dar labiau skatina.

Meilė trunka trejus metus

- Vadinasi, daugės ne tik narkomanų, alkoholikų, bet ir neištikimų vyrų ir žmonų?

- Be kita ko, neištikimybė susijusi ir su biocheminiais procesais. Mokslininkai nustatė, kad meilę palaiko mūsų organizme esanti biocheminė medžiaga – mediatoriai. Jų kiekis išsilaiko trejus metus. Kai mediatoriai nusenka, kyla pagunda ieškoti naujo partnerio, vėl gauti reikiamą mediatorių kiekį – čia kaip įsipilti degalų.

Tačiau krizės poveikis lytiniam gyvenimui nėra vienareikšmis. Ji gali ir sutvirtinti santuokos ryšius. Žinomi atvejai, kai vadovaujamus postus praradę vyrai puola ne į meilužės, o į šeimos glėbį. Ima rūpintis vaikais, šeimininkauti namuose. Pasąmonėje jie tarsi grįžta pas motiną, kurią reprezentuoja žmona. Taigi vėl prie krūties, kur šilta, saugu ir malonu.