Partizanų vadas J.Žemaitis pripažintas Lietuvos valstybės vadovu (video, nuotraukos) 
(590)
Seimas priėmė deklaraciją, kuria partizanų vadas Jonas Žemaitis pripažinamas Lietuvos valstybės vadovu. Už projektą be pataisų balsavo 41 Seimo narys, prieš – 2, susilaikė 5.
Priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos prezidento pareigas“.
Tačiau šiam sprendimui ir ypač paskutiniam deklaracijos sakiniui kritikos pažėrė profesionali istorikė, buvusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė, Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė. Trečiadienį Kovo 11-osios proga iškilmingame Seimo posėdyje kalbą apie partizanų vadą sakiusi politikė teigė, kad kolegos persistengė.
„J.Žemaitis nevykdė prezidento pareigų. Jis jas būtų vykdęs, jeigu būtų atkurta Lietuvos valstybė. Žemaitis vadovavo tai valstybės daliai, kuri kovojo už jos nepriklausomybę. Būtų teisinga pavadinti jį kovojusios Lietuvos vadovu. Paskutinis sakinys apie prezidento pareigas iškraipo realią situaciją“, - aiškino D.Kuodytė.
Istorikė per balsavimą susilaikė. Pasak jos, pagarbą generolui būtų galima parodyti ir kitaip: „Šie metai paskelbti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio metais, tai galima sugalvoti švietimo programas ar panašias akcijas apie jį ir pačią organizaciją. Pagarba ne tuščiais burbulais grindžiama“.
Deklaracijos iniciatorė, krašto apsaugo ministrė Rasa Juknevičienė lrytas.lt teigė, kad šiuo atveju teisiniai ar konstitucinių argumentai netinka. „Kalbėti teisiškai galima įvairiai, bet tai reikia vertinti kaip simbolinį aktą. Mes padarėme tai, ką žmonės jau seniai pripažinę – J.Žemaičio-Vytauto darbą prilyginome Lietuvos vadovo pareigoms“, - sakė konservatorė.
R.Juknevičienė tikino, kad jai nekyla jokių abejonių dėl tokio žingsnio, nes ji rėmėsi moraliniais argumentais: „J.Žemaitį žmonės vadina žuvusiųjų prezidentu, net jį tardęs Lavrentijus Berija vadino prezidentu“.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Konstantas Ramelis pritarė D.Kuodytės argumentams ir balsavo prieš R.Juknevičienės pateiktą siūlymą. Jo nuomone, beveik visas deklaracijos tekstas yra sveikintinas, tačiau ne paskutiniai sakiniai. „Teisiniu požiūriu tai neteisinga. Jeigu jį prilyginome prezidentui, tai ir po jo vadovavusius partizanus turime vadinti prezidentais, nes šalies vadovo vieta laisva nebūna“.
Jis priminė, kad užsienyje veikė išeivijos organizacijos, kurių vadovai taip pat svariai prisidėjo prie Nepriklausomybės atgavimo. „Aš neneigiu jo nuopelnų, tačiau jo negalima vadinti prezidentu. J.Žemaitis buvo kovotojų prieš okupaciją vadovas“, - konstatavo buvęs teisėjas. 2 psl. >>
(590)
Kvėpuoti ir valgyti negalėjusi mergaitė jau lanko darželį ir kuria eilėraščius
Ar tikrai viltis miršta paskutinė? Palangiškė Jūratė Naruševičienė pasakytų, kad viltis nemiršta niekada. Jūratei buvo 28-eri, kai ji ėmė lauktis pirmojo savo kūdikio – mergytės. Gydytojai perspėjo, kad vaikui gimus reikės daryti stuburo operaciją, bet nieko labai skausmingo neprognozavo. Pagaliau į pasaulį per vargus ir didžiulį skausmą atėjo Karolina. Tačiau buvo pažeistas ne tik mergaitės stuburas - užspaustos ir smegenys. Sveikatą dar pablogino gimdymo trauma. Mergaitė nemokėjo kvėpuoti ir valgyti vienu metu.
Narkomanų landyne pavirtusi griuvena – lyg siaubo namai
Šią savaitę vaikščiodamas po apleistą viešbutį „Britanika“ susižalojo 28 metų vyras. Jis įkrito į šachtą ir susilaužė abi kojas. Savivaldybė nelaimės kaltininkų žada ieškoti padedama statybų inspektorių. Jei paaiškės, kad viešbučio savininkai (80 proc. akcijų valdo bendrovė „Ave Matrox“, likusi dalis priklauso architektui Gintautui Natkevičiui) viešbutį aptvėrė tinkamai, kaltas liks pats susižalojęs vyriškis. Už neaptvertą teritoriją gali būti skirta iki 2 tūkst. litų bauda.
15 mln. litų kainavusi prieplauka - tik vaikų maudynėms
4|
Ambicingi Klaipėdos rajono valdžios užmojai atgaivinti turizmą ir pritraukti mases turistų žlunga. Vos metus į Drevernos uostą plaukusių jachtų savininkai nusispjovė ir daugiau į 15 miln. litų kainavusį uostą nebeužsuka, nes įplaukus į prieplauką, dažniausiai jachtos nebeišplaukia, mat įplaukos kanalas nuolat užnešamas smėliu. Klaiėpdos rajono valdžia tvirtina nieko padaryti negalinti, nes nėra pinigų.
Tarnybą Afganistano Goro provincijoje pradėjo paskutinė Lietuvos karių pamaina
Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Čagčarane šeštadienį įvyko oficiali Lietuvos karinių vienetų pasikeitimo ceremonija, per kurią tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje pradėjo paskutinė Lietuvos karių pamaina, užbaigsianti misiją šioje provincijoje. Kartu su PAG-17 kariais tarnybą Goro provincijoje taip pat pradėjo paskutinės Karinių bei Operacijų koordinavimo centro patarėjų grupės, konsultuosiančios Gore veikiančias vietos saugumo pajėgas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
L. Linkevičius Jeruzalėje pagerbė Holokausto aukas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sekmadienį Jeruzalėje apsilankė Holokausto tyrimų centre ir muziejuje „Yad Vashem“, kur padėjo vainiką ir pagerbė Holokausto aukas. Susitikime su „Yad Vashem“ direktorato pirmininku Avneriu Šalevu L. Linkevičius aptarė Holokausto atminties išsaugojimo, tyrimo ir švietimo darbus. „Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, padarėme nemažai prasmingų darbų, pagerbdami žydų aukų atminimą“, - susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Teismas atmetė antstolės prašymą skirti baudą už dvikalbių lentelių nenuėmimą
Teismo sprendimą dėl dvikalbių lentelių nukabinimo Vilniaus rajone įvykdyti pusantrų metų bandanti antstolė Daiva Milevičienė siekia, kad už kiekvieną pradelstą dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei būtų skirta piniginė bauda po 150 litų. Kadangi teismo sprendimas dėl maždaug 20-ties dvikalbių lentelių nukabinimo Mostiškių, Nemenčinės ir Buivydžių miesteliuose ir kitose vietose neįvykdytas nuo 2011 rugsėjo 21 dienos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai šiai dienai tektų sumokėti maždaug 90,4 tūkst. litų baudą.
Knygoje - apie nuslėptą D. Grybauskaitės gyvenimą
Jos abi – Angela Merkel ir Dalia Grybauskaitė – žiba Europos politikos olimpe. Jų abiejų veikla įvertinta prestižiniu Karolio Didžiojo apdovanojimu. Jas abi sieja ne tik kova su dabarties iššūkiais, bet ir komunistinė praeitis, apie kurią abi kalba nenoriai. Ar daug ko iš Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) laikų išliko dabartinės Vokietijos kanclerės A.Merkel elgesyje? Nauja istoriko Ralfo Georgo Reutho ir žurnalisto Güntherio Lachmanno biografinė knyga „Pirmasis Angelos M. gyvenimas” atskleidžia iki šiol nežinomų detalių iš jos gyvenimo socializmo laikais.
Visuomeniškumo ugdymas - tarp priemonių sprendžiant jaunimo nedarbo problemą ES
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad pirmininkaudama Europos Sąjungai Lietuva diskusijose apie jaunimo politiką pabrėš būtinybę nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius integruoti į visuomeninę veiklą. Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje Briuselyje šią savaitę Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus darbo su jaunimu srityje pristačiusi ministrė sako, kad veikiant šioje srityje galima motyvuoti jaunus žmones dirbti.
D. Grybauskaitei suteiktas Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas
Prezidentei Daliai Grybauskaitei suteiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardas (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa). Šis apdovanojimas prezidentei skirtas už „politinę lyderystę, skaidrumą, tiesą ir atsakomybę“. Prezidentė iškilmingo apdovanojimo metu savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva per 23 Nepriklausomybės metus nuėjo nelengvą, bet įspūdingą sėkmės kelią.
Kuršių marias nušvietė naktinis laivų paradas
Vasaros sezono atidarymo renginiai Klaipėdoje neleido pamiršti, kad Lietuva – jūrinė valstybė. Nuo ryto klaipėdiečiai ir miesto svečiai rinkosi Kruizinių laivų terminale, lankė ir iš arti apžiūrėjo Karinų jūrų pajėgų laivus, stebėjo užgrobto laivo „Šakiai“ išlaisvinimo operaciją uosto kanale, o vakare atsigavę po dienos kaitros prie marių vėl būriavosi šimtai žmonių – jie išvydo retai matomą įspūdingą reginį – naktinį laivų paradą. Apie šimtas pramoginių laivų ir jachtų išsirikiavo palei Kruizinių laivų terminalo krantinę, kur juos ovacijomis pasitiko minia smalsuolių.
- 15 mln. litų kainavusi prieplauka — tik vaikų maudynėms
- Kauno centre riogsantis namas vaiduoklis tapo narkomanų ir valkatų rojumi
- Uostamiestis dūsta nuo renginių gausos
- Tiltas į Neringa — realybė ar ir vėl tik kalbos?
- Pareigūnams nepavyko išsiaiškinti, kas pražudė du Vilkaviškio vadovus, vienintelis liudytojas teigia praradęs atmintį
- Kauno prokurorai įtariami neteisėtai nutraukę vadinamą Garbaravičių bylą
- Dvėseliena iš Lenkijos — kriminalas ar konkurencinė kova?
- Baudos už aplinkos šiukšlinimą ar brakonieravimą sieks ir 17 tūkst. litų
- Sporto bendruomenė: Nacionalinis stadionas — nereikalingas
- Pristatyta dokumentinio filmo apie kadenciją baigusį prezidentą V. Adamkų pirmoji dalis
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|