Lietuva be žalio rūbo - striptizo šokėja ant magnatų stalo
Kad reikia tobulinti valstybinių miškų valdymo struktūrą, pasisako ir pagrindinė miškų tvarkymo ir priežiūros grandis – girininkai. Šeši Vidurio Lietuvos girininkai anonimai rašte Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytai Saulėlydžio komisijai kritikuoja miškų urėdus už tai, kad miškų ūkio ir miško eksploatacijos darbai perduoti privačioms rangovų organizacijoms, kaltina urėdijose klestinčia korupcija, siūlo valstybiniams miškininkams pasilikti tik miškų kontrolę, apsaugą ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančius miškų priežiūros darbus, o medienos ruošą ir realizaciją privatizuoti. Rašte taip pat siūloma mažinti urėdijų centruose dirbančių specialistų skaičių, tačiau nemažinant girininkijų personalo.
Pasak girininkų anonimų, visus miškų priežiūros darbus, visą darbų apskaitą atlieka girininkijų darbuotojai, o urėdijų centruose dirbantys pareigūnai tik grupuoja ir sumuoja girininkijų darbuotojų pateiktus duomenis. Atmetus nepagrįstus kaltinimus urėdų adresu (korupcijos atvejus, jeigu tokie kur pasireiškia, reikėtų įvardyti konkrečiai), reikia pripažinti, kad urėdijų centrų administracijos darbuotojų skaičių galima kiek sumažinti.
Tačiau, mažinant urėdijų centrų specialistų skaičių, būtina gerokai sumažinti urėdijų įvairioms įstaigoms, tarp jų ir Generalinei miškų urėdijai, teikiamos informacijos srautus. Dar 2008 m. rugsėjo 12 d. generalinio miškų urėdo įsakymu patvirtintame Miškų urėdijose ir girininkijose vedamų knygų, žurnalų ir registrų pavyzdžių, jų vedimo tvarkos, susirašinėjimo bei statistinių formų pildymo, dokumentacijos supaprastinimo priemonių plane įrašyti net 27 punktai, pagal kuriuos miškų urėdijų siūlymu numatyta mažinti nereikalingos informacijos teikimo srautus ir nereikalingų, dubliuojančių vieni kitus, popierių pildymo. Ši gera iniciatyva pradedama įgyvendinti.
Tačiau, turint galvoje dar ir tai, kad valstybės valdymo institucijose kalbama, jog miškų urėdijoms gali būti priskirtas ir privačių miškų tvarkymas (mat steigti valstybinę privačių miškų tvarkymo tarnybą per brangu), vargu, ar įmanomas urėdijų administracinių darbuotojų skaičiaus mažinimas. Lietuvos girininkijų bendrijos, vienijančios 350 girininkų, taryba, pasmerkdama anoniminių girininkų pareiškimą, pasisako už kompleksinį ūkininkavimą valstybiniuose miškuose ir už nuoseklų, gerai apgalvotą esamos miškų valdymo struktūros tobulinimą. Girininkų bendrijos taryba abejoja, ar tokį pareiškimą galėjo pateikti valstybinių miškų miškininkai, manydami, kad tai gali būti eilinė provokacija, siekiant sukiršinti miškininkus, nes kitais būdais išardyti vieningos valstybinių miškų valdymo struktūros suinteresuotoms verslo grupėms nepavyksta.
Dabar mes naudojamės mūsų protėvių ir motinos Gamtos išaugintais miškais. Mūsų pasodinti miškai atiteks ateinančioms kartoms, nes miškas nuo jo sėjos iki galimo derliaus nuėmimo bręsta vidutiniškai 100 metų. Todėl esminių klaidų miškininkystėje daryti nereikėtų. Todėl ir įgyvendinant įvairias reformas miškų ūkio veiklos sferoje skubėti neleistina. Keičiant valstybinių miškų valdymo struktūrą, devynis kartus dar neatmatuota, tad kirsti per anksti.
(0)
Kodėl nuostolingas šiltnamių verslas?
„Palyginti su kaimyninėmis šalimis, didžiausias taikomas pridėtinės vertės mokestis, aukščiausios elektros ir dujų kainos, rinką iškreipianti nelegalių šiltnamių gausa žlugdo legalių Lietuvos šiltnamių veiklą, todėl jų kasmet mažėja. Be to, šalyje nėra vienijančios organizacijos, galinčios realiai atstovauti šį verslą plėtojančiųjų interesams Seime ir Vyriausybėje“, - tvirtina ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ valdybos pirmininkas ir direktorius Algimantas Staškus.
Kviečių kaina augo sparčiausiai nuo 2007 metų
Per praėjusią savaitę Čikagos biržoje kviečių kainos išaugo 16,5 proc. - tai didžiausias prieaugis nuo 2007 m. birželio. Gegužės 21 d. biržoje liepos mėnesio pristatymo kviečių bušelis toliau brango, jo kaina pasiekė 7,22 dolerio už bušelį (per 37,3 litro). Tokia didelė kviečių kaina nebuvo fiksuojama nuo 2011 m. rugsėjo.
Šiemet laikytojai už bulius gaus atsietąsias nuo gamybos specialiąsias išmokas
Keičiasi specialiųjų išmokų už bulius skyrimo principas - norintieji jas gauti, turės būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir 2010-1011 metais gavę specialiąsias išmokas už bulius. ES kryptingai siekia visiškai atsieti išmokas nuo einamųjų metų gamybos, pavyzdžiui, pieno, karvių žindenių, skerdimo papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo gamybos atsietos jau 2006-2007 m.
Žemdirbiai gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų
Žemdirbiai šiemet gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai mažinant ateinančiais ūkiniais metais įsigyjamų degalų kiekį.
Gyvenimo medų gausiai pasvaliečių šeimai sunešė darbštumas
Dar prieškariu laimėjęs projektą žemės ūkiui plėsti bei gavęs veislinį danišką jautį dovanų, nagingas ir sumanus Pasvalio rajono gyventojas padėjo pagrindus ir savo vaikų, anūkų bei proanūkių gerovei. Talkonių kaime, penkis vaikus užauginę 66 metų Algimantas Jankevičius ir 62 metų jo žmona Zina džiaugiasi savo pensiniu aukso amžiumi. Jų sodyba panaši į išpuoselėtą dvarvietę ir jau kelis kartus išrinkta gražiausia ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Raudonas namo stogas matyti vos tik įsukus į Talkonių kaimą. Balti, dideli langai su langinėmis, skliautus ir pastogę puošia ornamentais išpjaustytos baltos vėjalentės šviečia iš tolo.
Nubausta netinkamai kiaulių gaišenas tvarkiusi ferma
Kritusių kiaulių gaišenas netinkamai tvarkiusi ferma nubausta bauda, įpareigota atnaujinti savo įrangą ir bus nuolat kontroliuojama, ar laikosi taisyklių, praneša Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kauno VMVT inspektoriai UAB „Sistem“ priklausančioje fermoje Patamulšėlio kaime patikrinimą atliko reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie netinkamai tvarkomas kritusių kiaulių gaišenas.
Lietuvoje sparčiai nyksta nedideli stručių ūkiai
Kadaise susižavėję egzotiškųjų stručių veisimu Lietuvos ūkininkai įsitikino: įkurti ir laikyti mažą šių didelių paukščių ūkį yra nepelninga. Dėl kelių dešimčių paukščių sutarčių su mūsų šalies ūkininkais nenori sudaryti pirkėjai iš užsienio, o Lietuvos rinka – per maža. Veiklą visiškai nutraukė Kėdainių ir Jonavos rajonuose stručius auginę ūkininkai. Tokių šalyje yra ir daugiau. Prasidėjus šių fermų vajui, tokių paukštynų šalyje buvo apie septynios dešimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais stručių ūkių liko 56, o dabar – dar mažiau. Tikslių duomenų apie tai dar nėra.
„Linas Agro Group“ planuoja įsigyti dar vieną žemės ūkio bendrovę
Žemės ūkio bendrovės „Linas Agro Group“ kontroliuojama UAB „Linas Agro Konsultacijos“ pasirašė pajų pirkimo-pardavimo sutartis su Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajininkais, siekdama įsigyti 87 proc. Labūnavos žemės ūkio bendrovės pajų. Šios sutartys įsigalios, jei tam neprieštaraus Konkurencijos taryba, kurios sprendimo tikimasi liepos viduryje. „Linas Agro Konsultacijos“ planuoja pajų įsigijimui išleisti 21,4 mln. litų.
Penkiolikai - po milijoną, o mažiukams - špygą!
Dar Biblijoje buvo rašoma, jog iš neturinčiojo bus atimta, o turinčiajam pridėta. Panašiu principu dalijami senkantys Europos Sąjungos paramos milijonai. Lietuvos ūkininkai pirmauja Europoje pagal naujos žemės ūkio technikos (traktorių, kombainų) kiekį vienam hektarui, tačiau „gana“ dar nepasakyta. Šalies žemės ūkyje keičiami prioritetai, ant bangos – senokai peržegnotas cukrinių runkelių sektorius.
Gėlininkystei žiedlapius skabo visi, kas netingi
Trisdešimties hektarų Vitalijos ir Algimanto Žemaičių ūkis įkurtas pagal Valstiečių ūkio įstatymą tuomečiame Punios kolūkio (Alytaus r.) laisvos žemės plote. Per veiklos dvidešimtmetį ūkininkai galiausiai pasirinko gėlių auginimą šiltnamiuose, pastatė modernius plėvele dengtus (2 ha) ir stiklinius (1,29 ha) šiltnamius. Kai šalies šiltnamių ūkis vos vos kvėpuoja, šie ūkininkai iš paskutiniųjų stengiasi išsilaikyti įvežtinėmis gėlėmis perpildytoje rinkoje.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|