Seimas nepritarė siūlymams studentus rotuoti kasmet 
(10)
Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų
studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą,
ar ne, peržiūrėti kasmet.
Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo
pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau,
nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo
ir studijų įstatymo projekto variantas.
Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo
semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso.
Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
priimtas variantas studijų krepšelius peržiūrėti po dvejų metų studijų.
Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, kad gerai
besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Vienas siūlymo autorių, konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtina, kad
tokiu atveju nemokamas mokslas garantuojamas ne gerai besimokančiam
studentui, kaip numato Konstitucija, o gerai besimokančiam moksleiviui.
„Aš buvau dekanu tuo metu, kai nebuvo rotacijos, ir aš mačiau, kaip pikta
tiems studentams, kurie mokėsi geriau, už įstojusiuosius į nemokamas vietas,
bet mokėjo už mokslą. Ir dabar mes tai įtvirtiname dviem metams“, - po
balsavimo piktinosi K.Masiulis.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino,
esą po pirmo semestro studentai dar „nesusigaudo“, tad rotaciją įvesti per
anksti, jam antrino iš ŠMKK vadovas Valentinas Stundis, sakydamas, kad
„įvesti rotavimo mašiną per žiauru“, o komiteto narys Mantas Adomėnas
tvirtino, esą pirmuosius metus studentai mokosi bendrojo pobūdžio, o ne
specialybės dalykų, todėl ir studijų rezultatai neatspindi jų specialybės
gebėjimų.
„Taip išeina, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam
moksleiviui, nes į aukštąsias stojama pagal vidurinio mokslo rezultatus, o
studijų rezultatai įvertinami tik po dvejų metų“, - BNS trečiadienį sakė
K.Masiulis.
Pagal komiteto patvirtintą variantą, numatoma, kad krepšeliai būtų
skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems
už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų
garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis
būtų 2 balais žemesnis už bendrą.
Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį
gavusiųjų - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį
prarastų, tik jei vidurkis gerokai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą
mokančiųjų - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą
vietą jie nepereitų.
Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama
vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems
abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į
valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama,
kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po
dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis
už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų,
mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba
bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines
studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų
sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių
mokslų pirmakursiams, norminė studijų kaina svyruoja nuo 3361 iki 18 854
litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos
studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto,
Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos
atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos
aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros
akademijos atstovai ir kiti.
(10)
Saulės baterijų varomas lėktuvas rengiasi naujam skrydžio per JAV etapui
Pirmasis pilotuojamas lėktuvas, kuris dieną ar naktį gali skristi varomas vien Saulės baterijų, anksti trečiadienį turi pakilti antram savo kelionės per Jungtines Valstijas etapui.
Lietuviško kosminio palydovo NASA laukia labiau nei patys lietuviai
Lietuva šiemet paleis į kosmosą pirmąjį istorijoje savo kosminį palydovą „Lituanica SAT-1“. Tai po kelių mėnesių įvyks J. F. Kennedy kosminių skrydžių centro Floridoje. Palydovą kuria jaunų Lietuvos mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kosmoso asociacija ir NASA. Ar tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, reikalingi tokie projektai?
Oklahomos priemiestyje siautėjęs tornadas yra retenybė
Tornadai, kurie yra priskiriami daugiausiai žalos padarančių stichinių nelaimių grupei, retai kada pasiekia pirmadienį Oklahomos priemiestį nusiaubusio viesulo galią.
Mokslininkai ištyrė Atakamos humanoidą – išvados šokiruoja
Lobių ieškotojas rado keistą išdžiūvusią vos 13 cm ūgio būtybę su varpo formos kaukole. Mokslininkai sutrikę – ar tai iš tiesų nežemiškos būtybės mumija? Amerikiečių ufologui Stevenui Greerui atrodo akivaizdu – paslaptingoji mumija, kurią lobių ieškotojas 2003 m. rado mirusiame Norijos mieste Čilės Atakamos dykumoje - yra nežemiškos būtybės palaikai. Būtybė pavadinta pagal radimo vietą - „Atakamos humanoidas“ arba tiesiog „Ata“.
Britų astronautas T. Peake'as atrinktas dalyvauti TKS misijoje
Buvęs Didžiosios Britanijos karinio sraigtasparnio pilotas Timas Peake'as pirmadienį buvo įvardintas kaip pirmas „namie parengtas“ britų astronautas, vyksiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). 41-erių majoras T. Peake'as į TKS skris 2015 metų lapkritį šešių astronautų grupėje ir taps pirmuoju britu, pakilsiančiu į kosmosą pagal Britanijos vyriausybės finansuojamą programą.
Rusija parsigabeno kosmose pabuvojusius tritonus ir peles
6|
Rusų kapsulė su 45 pelėmis, 15 tritonų ir kitais smulkiais gyvūnais sekmadienį buvo sugrąžinta į Žemę po orbitoje praleisto mėnesio; mokslininkai tikisi, kad šios misijos metu surinkti duomenys padės surengti žmonių skrydį į Marsą.
Meteoroito smūgis Mėnulyje sukėlė ryškų žybsnį
Vienas automatinis į Mėnulį nukreiptas teleskopas užfiksavo vaizdą, kaip maždaug 40 kilogramų meteoroidas rėžėsi į mūsų planetos palydovo paviršių, sukeldamas ryškų šviesos žybsnį, penktadienį pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) mokslininkai.
Saulėje per trumpą laikotarpį įvyko keturi galingi žybsniai
Saulėje šią savaitę įvyko keturi galingi žybsniai, žymintys iki šiol didžiausio aktyvumo laikotarpį šiais metais ir trumpam sutrikdę radijo ryšį didelio dažnio diapazonuose.
Norinčiųjų į Marsą – tūkstančiai
Nyderlandų bendrovės „Mars One“ idėja nuo 2023-ųjų kasmet išsiųsti į Marsą po keturis žmones sulaukė didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje. Kaip rašo „Daily Mail“, paraiškas bilietams įsigyti žmonės teikė net nepaisydami to, kad pagal planą Raudonojoje planetoje jie praleistų visą likusį gyvenimą ir būtų televizijos realybės šou dalyviai.
Nanorobotai kyla į kovą su vėžinėmis ląstelėmis
Šiuo metu mokslinėje literatūroje ir mokslo populiarinimo žiniasklaidoje vis plačiau kalbama apie praktinį nanoobjektų (nanodalelių, nanovamzdelių, nanosluoksnių ir kt.) pritaikymą. Vis dažnėja reklamų ir jas lydinčių intensyvių diskusijų apie sėkmingą nanodalelių panaudojimą kosmetikoje, automobilių priežiūros ir kitose buities srityse. Vilniaus universiteto žurnalas „Spectrum“ rašo apie nanorobotiką – tai nanomokslo ir nanotechnologijų sritis, susilaukianti išskirtinio dėmesio tarp daugelio kitų mokslo šakų. Vien iš pavadinimo aišku, kad ši sritis vienaip arba kitaip yra susijusi su labai mažų robotų, gebančių atlikti tam tikrus veiksmus arba funkcijas, kūrimu.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|