Archeologiniai kasinėjimai žemės plote netoli dabartinio Biržų centro patvirtino seną tiesą apie lietuvių poreikį savo gyvenimą slėpti nuo smalsių kaimynų akių.
 |
Archeologė B.Lisauskaitė įsitikinusi, kad archeologiniai radiniai atskleis daug Biržų miesto pradžios paslapčių.  I.Gasaitytė |
Nuo protėvių nesame toli pažengę
Biržų senamiestyje - maždaug už puskilometrio nuo dabartinio miesto centro archeologai ką tik rado kelių šimtų metų senumo tvoros fragmentą.
Tvora, kaip liudija jos liekanos, buvo pastatyta iš aukštų, beveik 20 centimetrų skersmens rąstų ir ėjo per visą sklypo ribą.
Kasinėjimams vadovaujanti archeologė iš Trakų Birutė Lisauskaitė apie tai kalbėdama šypsojosi, mat, anot jos, radinys tik patvirtina seną lietuvių charakterio savybę - nuo kaimynų saugotis aukštomis tvoromis.
„Vadinasi, nesame labai toli pažengę nuo mūsų protėvių. Tokiomis pat savybėmis pasižymėjo ir senovės lietuviai“, - juokėsi archeologė.
Tačiau kasinėjimų metu buvo aptiktas ne tik šis nusišypsoti privertęs radinys. 250 kvadratinių metrų plote žemė kelis amžius slėpė tikrai įspūdingų dalykų.
Švedų kariuomenė miestą naikino ugnimi
Prie pat J.Basanavičiaus gatvės yra atkasti XVI amžiaus pabaigos - XVII amžiaus pradžios biržiečių namo fragmentai. Taip pat šioje vietoje rasta įvairių tam metui būdingų keramikos dirbinių šukių: koklių, puodynių fragmentų.
Kiek toliau nuo šio namo, kiemo gilumoje, atkastos dar vieno namo liekanos. Pirmajame sluoksnyje rasta keramikos dirbinių šukių, vėlesnis sluoksnis rodo, kad pirmasis namas buvo sudegintas.
Pasak archeologės, tai turėjo nutikti 1625 metais, kai švedų kariuomenė užpuolė Biržus ir buvo sudeginta nemažai namų.
Centre gyveno pasiturintieji
Ant degėsių vėl buvo pastatytas kitas trobesys, nes rasta jau XVII amžiui būdingos keramikos. Tačiau šio pastato paskirtis nėra aiški. Gyvenamajam namui jis yra per mažas, nes jo plotis - tik apie 2,5 metro.
Gali būti, kad tai buvo pusrūsis arba ūkinėms reikmėms skirtas pastatas. Čia iš žemių išrinkta daugybė keramikos dirbinių: keptuvių, pypkių, koklių liekanų. Rasta ir keletas senovinių monetų.
Šioje vietoje turėjo būti pasiturinčių žmonių kvartalas, nes netoli stovėjo miesto rotušė.
Paprastai aplinkui šį svarbiausią kiekvienam miestui pastatą gyvendavo tik turtingi žmonės.
Remiasi T.Makovskio graviūra
B.Lisauskaitė pasakojo, kad kasinėjimai atliekami remiantis T.Makovskio graviūra, daryta XVII amžiaus pradžioje. Pagal ją, šitoje vietoje turėjo būti pastatyti keturi namai. Visi jie stovėjo galu į dabartinę J.Basanavičiaus gatvę.
Dabartiniai kasinėjimai šiame plote yra vieni iš didžiausių atliktų Biržuose.
Archeologiniai kasinėjimai bus atliekami dar kelis mėnesius, o surinkti radiniai atiteks Biržų krašto muziejui „Sėla“. Iš viso bus išžvalgytas 1,4 tūkstančio kvadratinių metrų plotas.
„Muziejaus ekspozicija apie senuosius Biržus pasipildys tikrai vertingais eksponatais“, - manė B.Lisauskaitė.
Firma sumokėjo baudą
Vietoje, kurioje dabar vyksta kasinėjimai, bus statomas naujas rajono darbo biržos pastatas. Prieš statybas privaloma ištirti istoriškai svarbios vietos žemės klodus.
Pernai, jau metų pabaigoje, šioje vietoje įmonei „Geotestus“ atliekant žemės gelmių tyrimą, buvo iškasta dubė vandeniui surinkti. Firma neturėjo leidimo kasimo darbams. Iš žemių pabirus senienoms, paveldosaugininkai darbus sustabdė. Įmonei buvo skirta 3 tūkstančių litų bauda.
