Lietuvos tūkstantmetis: XIV amžius. Pilėnų gynėjai žudėsi apimti panikos, o Margiris – ne didvyris, tik pralaimėtojas (video, nuotraukos) 
(932)
D.Baronas teigia, kad Lietuvos istorijoje pakankamai retas atvejis, kai panika, baimė išsigimsta į tokias žudynes: “Norėčiau pabrėžti, kad Pilėnai buvo paversti lietuvių herojiškumo pavyzdžiu, nors tas įvykis buvo anomalija, neturintis precedento. Jis buvo palaikytas tipišku, nors buvo vienkartinis. O anomalija todėl, kad apskritai XIV amžiuje lietuviai mokėjo ginti pilis, kai būdavo reikalas. Tarkime, 1365 metais Kernavės pilies puolimas. Gynėjai matė, kad neišlaikys pilies, todėl stengėsi išlaikyti gyvąją jėgą. Jie pasitraukė iš pilies, bet žmones išsaugojo. Pilėnų atveju visiškai kitaip buvo pasielgta. Tai buvo depresijos ir gilaus nusivylimo padiktuoti veiksmai”.
Kremliaus engiamos organizacijos „Memorial“ vadovas A.Roginskis: „Vienintelė rusiško identiteto ašis – pergalė“ (38)
Amerikiečių ir švedo dokumentinis filmas nukreipia partizano J.Lukšos Daumanto šviesą į Vakarus (nuotraukos) (67)
Baltarusių teisių gynėjų duomenis Minskui išdavė Lietuvos teisingumo ministerija, politologas R.Lopata tai vadina nusikaltimu (papildyta 18 val. 23 min., nuotraukos, video) (419)
Pilėnų pilies vietos neįmanoma rasti
Ir šiomis dienomis netrūksta tekstų, kuriuose Margiriui priskiriama tariamai itin svarbi vieta jo laikų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, o įvairių kraštų (daugiausia - Žemaitijos) tyrėjai ir istorijos mėgėjai bando įrodyti, kad Pilėnų pilis stovėjo ant jų apylinkėse kėpsančių piliakalnių.
Margiris yra įvardijamas kaip kunigas (kunigaikštis, karalius) ir net neidentifikuotas didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis.
Tačiau ir čia istorikas D.Baronas išlieka skeptiškas: “Margiris yra pusiau legendinė būtybė. Jis tik vieną kartą paminėtas, niekur kitur šaltiniuose mes jo nerandame. Pagarsėjo tik ta nesėkminga Pilėnų pilies gynyba, nužudė savo žmoną ir paslaugiai nukapojo savo kariams galvas. Daugiau nieko apie jį nežinome. Lietuvių istoriografijoje yra prikurta įvairiausių versijų, kad Gedimino laikais jis buvo vos ne antras pagal svarbą, spėliota, kad Margiris buvo Gedimino brolis. Bet visa tai yra nesusipratimas”.
Po tokių visą šlovę nuo Margirio nutraukiančių teiginių galima net klausti, ar istorikai nepradeda abejoti paties Pilėnų vado egzistavimo faktu. “Aš neabejoju, kad toks faktas buvo, nes yra paliudytas patikimuose šaltiniuose, - tikina D.Baronas. - Abejonių gali būti dėl Margirio vardo. Jo perdavimas iki mūsų laikų yra problemiškas. Gali būti, kad Margirio vardas buvo paties kronininko Vygando Marburgiečio sugalvotas, nes norisi anoniminį žmogų kažkaip pavadinti. Tačiau nesant galimybės patikrinti to vardo autentiškumo, reikia tą karvedį, kuris taip nesėkmingai gynė Pilėnus, ir toliau vadinti Margiriu”.
Kita Pilėnų legendos gerbėjams rūpima problema – pilies lokalizavimas. Pagal populiariausią versiją, tragiško likimo sulaukusi pilis stūksojo dabartinio Punios miestelio pakraštyje, ant stačiašlaičio piliakalnio, kartais vadinamo ir Margirio vardu. Vaizdingoje Nemuno ir Punelės santakoje esanti vieta traukia smalsuolius. Būtent čia 2006 metų gegužės 13 d. buvo paminėta Pilėnų gynybos sukaktis.
Teigiama, kad po ant Punios piliakalnio atliktų archeologinių kasinėjimų nustatyta, kad ten XIII-XIV a. stovėjo vėliau sudeginta pilis. XV a. jos vietoje pastatyta nauja pilis, kuri XVI a. vėl sudegė, bet tame pačiame šimtmetyje pastatyti nauji rūmai.
“Punios vietoje Pilėnai buvo lokalizuoti M.Stryjkovskio laikais XVI amžiuje, bet emocinis prisirišimas prie Punios įvyko XIX amžiuje, kai buvo išpopuliarinta legenda apie Punios kunigaikštį Margirį”, - teigia D.Baronas.
Pilėnus besisavinančių vietų Lietuvoje – ne viena. Mat Punios miestelis įsikūręs Dzūkijoje, o Margiris ir Pilėnų gynyba – žemaičių pasididžiavimas. Todėl Žemaitijoje vardijamos kelios galimos vietos: Molavėnų (Graužių) piliakalnis ir Ižiniškių piliakalnis (abu - Raseinių raj.), Batakių piliakalnis (Tauragės raj.), Bilionių piliakalnis (Šilalės raj.).
“Aš asmeniškai skeptiškai žiūriu į Pilėnų pilies vietos suradimo galimybes. Manau, kad neįmanoma rasti, nebent įvyktų koks archeologinis stebuklas. Yra įvairių versijų ir jų su metais daugėja, nes kiekvienas tyrėjas, kraštotyrininkas turbūt laiko savo garbės reikalu rasti tikėtiną Pilėnų gynybos vietą”, - samprotauja istorikas D.Baronas.
Pasak istoriko, labiausiai tikėtina vieta, kad Pilėnų pilis stovėjo kažkur Nemuno žemupyje, į Vakarus nuo Veliuonos, Seredžiaus ir panašių pilių. Galiausiai D.Baronas pastebi: “Pilėnai panašūs į Vorutos pilį, kuri taip pat vieną kartą paminėta, o paskui istoriniai liudijimai visiškai nuščiūva, nutyla, o mes sukame galvą, nors galimybės rasti lygios faktiškai nuliui”.
(932)
2013-ieji paskelbti 1863 metų sukilimo metais
Kitus metus Seimas paskelbė 1863 metų sukilimo metais. Antradienį 46 parlamentarams balsavus už, dviem susilaikius, priimtas tai numatantis Seimo nutarimo projektas.
A. Kubilius: „Tikimės, kad Rusija artėja prie to, kai galės atviriau pasižiūrėti į savo istoriją“
Premjeras Andrius Kubilius sako besitikintis, kad Rusija artėja prie to, kai galės atviriau pasižiūrėti į savo ir Sovietų Sąjungos istoriją.
Valdovų rūmų vertybės žadina baltarusių smalsumą
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija taps artimesnė baltarusiams - Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje Minske atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.
Per tris minutes – tūkstantmetė Europos istorija (video)
Per 3,5 minutės – tūkstantis metų. Karai, sąjungos, sienų dalybos. „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip keitėsi Europos žemėlapis nuo 1000 iki 2003 metų. Galima stebėti, kaip tiesiai prieš akis auga ir plečiasi rausvas plotas, žymintis Lietuvą. Vienu metu tai pati stambiausia Europos valstybė. Vėliau kaimynai iš Rytų ir Vakarų pasiglemžia vis didesnę mūsų teritorijos dalį. Grėsmingai plečiasi raudonos spalvos kaimynė Rytuose – Rusija.
Vyriausybė pritarė istorinės LDK pergalės įamžinimo programai
Vyriausybė pirmadienį pritarė veiksmų planui įamžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš Aukso ordą 650-ąsias metines. Premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė BNS sakė, kad Mėlynųjų vandenų mūšio minėjimo veiksmų planui protokolu pritarta Ministrų kabineto pasitarime.
E. Aleksandravičius: „Perlaidodami J. Brazaitį norėjome parodyti, kad lietuvių drama dar nesibaigė“
Kaune šį sekmadienį perlaidoti iš JAV atskraidinti prieštaringai vertinamos Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. J. Brazaičio perlaidojimo ceremonija sukėlė protestus žydų, neigiamai vertinančių 1941 metais antisemitinių pareiškimų paskelbusios Laikinosios vyriausybės veiklą.
Tragiška Berlyno istorija tapo verslo ir mokslo įkaite
Rytų ir Vakarų Berlyną skyrusios sienos perėjimo punktas „Checkpoint Charlie” buvo šaltojo karo įsikūnijimas. Anksčiau čia vieni į kitus taikėsi sovietai bei JAV. O dabar ietis kryžiuoja patys vokiečiai. Tarp Frydricho gatvės, Dailidžių gatvės ir Sienos gatvės įrengtas „Checkpoint Charlie” ne kartą tapo dramatiškų scenų, galėjusių sukelti trečiąjį pasaulinį karą, liudininku. Praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams po Berlyno sienos griuvimo padėtis prie „Checkpoint Charlie” nebe tokia grėsminga.
Istorijos atminties raktas turėtų būti ir partizanai
Klaidžiojimas tarp dviejų pušų, laužiantis į atviras duris, – taip galima apibūdinti atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį, akademiniame ir kultūros elite verdančią diskusiją dėl lietuvių istorinės tapatybės.
Prieš 21 metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis
Šeštadienį sukanka 21 metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis - pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis.
Istorijos bestselerio autorius T. Snyderis: „Priimti Vilnių iš Stalino rankų buvo negražu, bet logiška“
Dalis lietuvių talką naciams žudant žydus vadino keršto akcija norėdami nuslėpti gėdą dėl kolaboravimo su sovietais. Lietuva, priimdama Vilnių iš okupantų rankų, pasielgė negražiai, bet politine prasme – protingai. Šiomis ir kitomis įžvalgomis pasidalijo garsus JAV istorikas bei rašytojas Timothy Snyderis. Savo veikalu „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ labiausiai išgarsėjęs 43 metų profesorius T. Snyderis šią savaitę lankosi mūsų šalyje. Tos kruvinos žemės – tai dabartinės Baltijos valstybės, Baltarusija, Ukraina, Lenkija.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|