Turėti pavardę be priesagos yra nepadoru? (761)

Dalia Gudavičiūtė :

Vilniaus centre gėjai išvengė P. Gražulio ir išskleidė savo vėliavą (215)

---

Dieną prieš homofobiją minėję Lietuvos gėjai ragino turėti daugiau drąsos (177)

---

Gėjų vedlys: „Lietuva augina savąjį Breiviką!“ (547)

---

Nė piršto nepajudinę sukčiai per mėnesį susižeria kelias šimtines (18)

---

Televizijos žvaigždei D. Bakėjui puikiai sekasi šuniškas verslas (19)

Poetas Justinas Marcinkevičius teigė niekada nesupratęs, kodėl kai kurios moterys nori pavardžių su galūne „ė“.

„Ką toks modernizavimas suteikia moteriai, jos santykiams su tradicija, papročiais, įpročiais? – retoriškai klausė poetas. – Čia reikalingi atitinkami nutarimai. Bet tos moterys, kurios jau pasikeitė pavardes, tegul su jomis ir gyvena“.

Taip vadinamos tik atmatos

Prieš penkerius metus kalbininkas Aldonas Pupkis dalyvavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdžiuose kaip kviestinis žmogus iš Lietuvių kalbos draugijos.

„Būsi ar nebūsi patenkintas – balsuoja komisijos nariai“, – pasakojo jis „Lietuvos rytui“ apie Kalbos komisijos priimtą nutarimą dėl moterų pavardžių.

Pavardės be priesagų A.Pupkiui visada buvo negražios, nes jo tarmėje jos reiškia neigiamą požiūrį – taip buvo vadinamos atmatos, asmenybės iš asocialaus sluoksnio.

Todėl dabar, kai susiorganizavo žmonių grupė ir kreipėsi į Seimą, kalbininkas prie jų prisidėjo. Jis pabrėžė, kad būtina pradėti apie tai diskutuoti. Kalbininko nuomone, kartu reikėtų svarstyti ir tai, kaip rašyti lenkiškas pavardes.

Keičia ir rusiškas pavardes

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota 3480 moterų, kurių pavardės yra be priesagų.

Tai nustatė speciali kompiuterinė programa, kurią „Lietuvos ryto“ prašymu sukūrė Gyventojų registro tarnybos darbuotojai.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena nemažai moterų, turinčių perdirbtas rusiškas pavardes, – Ivanovė, Afanasjevė, Agafonovė. Yra net sutrumpintų gruziniškų pavardžių. Gyventojų registro tarnybos darbuotojus bene labiausiai nustebino pavardė Vilkė.

Tarnybos direktorė Marija Norkevičienė sakė esanti nustebusi, kad yra tiek daug moterų, turinčių neutralias pavardes.

* * *

Kalbos taisyklėms neprieštarauja

Irena Smetonienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė

„Gegužę komisija grįš prie šio klausimo. Tačiau aš asmeniškai nesu linkusi keisti ankstesnio nutarimo, nes prieš penkerius metus buvo įsigilinta į daugybę šaltinių.

Be to, komisijoje buvo Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus vadovė profesorė Vitalija Maciejauskienė. Jei tokios pavardės būtų buvusios visiška nesąmonė, profesorė būtų prieštaravusi.

Tuo metu niekas nesvarstė, ar gražu tokios moterų pavardės. Buvo tariamasi, ar yra galimybė turėti pavardes ir be priesagų, rodančių šeiminę padėtį. Beje, ankstesnėje komisijoje buvo kur kas daugiau vyresnio amžiaus kalbininkų nei dabartinėje“.

* * *

Argumentai – nemoksliški

Solveiga Daugirdaitė, literatūros kritikė, feministė

„Žodžių reikšmės kinta. Pavyzdžiui, „ragana“ kažkada buvo keiksmažodis, net – nuosprendis. Raganos būdavo sudeginamos. O dabar tai – labai populiarus žodis. Lietuvoje yra net raganų asociacijos ir susivienijimai.

Amoralaus gyvenimo supratimas taip pat kinta. Laiško autoriai pateikia nemoksliškus argumentus ir remiasi nusistatymu, kad moteris turi būti priklausoma. Jei laiško autoriams taip svarbu, ar asmuo turi šeimą, tegu kovoja už tai, kad ir vyrai savo pavardėje deklaruotų savo šeiminę padėtį. Juk aukštaičių tarmėje niekada nevedusio ir ūkio nevaldančio vyro nevadindavo Petrausku, o tik Petrauskiuku ar Petrauskioku.

Kodėl tiek nedaug moterų susitrumpino savo pavardes? Daugelis moterų tiesiog nenori papildomų vargų ir gyvena su tokia pavarde, kokia yra, nors pagal savo nuostatas seniausiai turėjo ją pasikeisti.

Be to, iš studenčių teko patirti, kad net valstybinių įstaigų pareigūnai jas atkalbinėja nuo tokių pavardžių, gąsdindami būsimais vargais“.