lrytas.lt paskaita: 11. Kunigas pranciškonas J.Sasnauskas: „Niekaip nepraeina įtarimas, kad viskas gali būti kitaip“ (nuotraukos, garso įrašas, video) 
(57)
Jeigu čia būtų pamokslas, o ne paskaita, gal ir užtektų minties, kaip gražiai apdovanojama ištikimybė dvasinėms vertybėms. Tačiau vienas didžiausių Bažnyčios istorijoje atgailautojų ir asketų tikrai negalėtų penėti mūsų minkštutėmis bandelėmis. Dar kartą žvilgtelėjau į graudžiąją vitriną po savo langais. Jos turinys buvo tas pats. Pranciškus neapvilko bedalių figūrų vienuoliškais abitais. Bet jų nuogumas ten jau rodėsi ne kaip pažeminimo ir pasmerktumo, bet kaip išeities taškas. Žmonių giminei palikta esminio susilyginimo ir solidarumo prielaida. Yra tragiškasis mūsų visų nuogumas. Krikščionys patikslintų: gimtosios nuodėmės, pirmųjų tėvų neklusnumo Dievui vaisius. Bet ir jis reiškia gerą tiesą, kad esame vieno rožančiaus karoliukai, savąja nuogybe vis atsitrenkiantys vienas į kitą. Niekas šiame vėrinėlyje iš esmės netaps kitoks, didesnis ar gražesnis, labiau apsirengęs. Pranciškus šią lygybę matavo Dievo Karalystės ir amžinybės požiūriu. Bet ir buvimas šios žemės karalystėse pateikia pakankamai užuominų, kad išsiskirti ar atsiskirti vieniems nuo kitų mums pavyksta tik laikinai, na ir tai ne be didelių nuostolių. Išvarymas iš rojaus ir ašarų klonio lemtis yra galingas mūsų, visų nuogųjų, vienybės pradas. Paradoksišku būdu didieji tautų ir bendruomenių sukrėtimai, išbandymai, krizės, kai labai tiesiogiai patiriamas žmogaus trapumas ir pažeidžiamumas, sakykime – ta Adomo ir Ievos nuogybė, tampa nuostabaus žmonių suartėjimo, susikalbėjimo, susibroliavimo momentais. Pakanka prisiminti mūsiškę Sausio 13-osios naktį ir iš beginklio stovėjimo prieš tankus gimusį solidarumą. Arba Rugsėjo 11-osios Amerikoje sukeltą draugiškumo ir pasiaukojimo bangą.
Dar kitoks, garbingasis, mūsų bendro nuogumo aspektas – Biblijos nusakytas Dievo paveikslas ir panašumas mumyse – leido Pranciškui su džiaugsminga meile, virtusia gausybe legendų, priimti kiekvieną žmogiškąją būtybę. Vargšai, raupsuotieji, pažemintieji, žinoma, buvo ypatinga šio šventojo aistra, bet ne todėl, kad skurdas, liga ir kančia būtų jo akyse tapę palaiminimo žyme. Pranciškus gynė šventą teisę visiems atspindėti Dievo bruožus ir pirmiausia pats save privertė atsisakyti įsitikinimo, kad kam nors gali neatsirasti vietos Dievo vaikų šeimoje. Ši kova už mūsų tikrąjį vardą kartu reiškė ir nepakantumą blogiui, neteisybei, smurtui. Nors ir pilnas nuolankumo bei ramybės, Pranciškus nepanašus į bestuburį utopistą, lengvapėdį svajotoją. Pasakojama, kad jis vieną liežuvaujantį vienuolį privertęs valgyti mėšlą, o kitam dėl dykinėjimo liepė nešdintis lauk, pavadinęs jį broliu muse. (Žinoma, tai tik šiaip bruožas jo portretu, jokiu būdu ne rekomendacija pedagogams.)
Na, be abejo, dar yra pinigai, pinigai. Garsusis Pranciškaus Asyžiečio neturtas arba kaip jis pats sakė – Signora Poverta (jei nebijočiau kalbininkų, versčiau: ponia ubagystė ar ponia biednystė). Jo mylimoji sužadėtinė. Ištikimybė jai kurstė ypatingą panieką auksui. Absoliutų nepasitikėjimą pinigų galybe. Grubiausi epitetai jų atžvilgiu. „Galvokime apie juos ne daugiau kaip apie dulkes, kurias trempiame kojomis“, – tai citata iš pranciškonų regulos. Palyginus švelni. Sykį ant kelio rastą kapšelį su monetomis broliai ketinę panaudoti vargšų reikmėms, bet Pranciškus padaro stebuklą, ir auksinukų vietoje atsiranda šnypščianti gyvatė. Naivu? Juokinga? Kvaila? Ko gero, taip. Ypač prisiminus, kad Pranciškus gyveno šuoliais augančios prekybos ir naujai suklestėjusios ekonominės gerovės laikais. Būtent XII-XIII amžiuje Europoje nukaldinti pirmieji dukatai ir florinai, pirmasis auksinis ekiu. Pranciškaus ir jo bendražygių neapykanta pinigui tarsi nieko ir nepakeitė. Pinigų svoris vis didėjo ir didėjo. Liko gražios istorijos iš ankstyvųjų pranciškoniškų šaltinių. Vėliau prasidėjo anekdotai apie tų pačių pranciškonų turtus, kurių nė ponas Dievas esą nesuskaičiuoja. Užuojauta Pranciškui. O gal ačiū už pranašystę? Už tai, kad prieš aštuonis šimtmečius, kitiems aplinkui godžiai žarstant pirmąsias monetas, atsirado kvailelis, kuris suabejojo aukso galia sukurti geresnį ir laimingesnį pasaulį. Argi nepajutome, ypač pastarąjį pusmetį, jog tai tik iliuzija, užburtas bergždumo ir vergystės ratas? Dar viena banalybė. Bet nesunku pasitikrinti. Apie globaliniu mastu pragaištingą godumo nuodėmę kalba politikai ir ekonomistai. Anie du likę nuogi vitrinoje irgi tos nuodėmės atvaizdas. Vietinis, po langais, prisijaukintas, tarp daugybės kur kas baisesnių. 4 psl. >>
(57)
lrytas.lt paskaita: 11. Kunigas pranciškonas J.Sasnauskas: „Niekaip nepraeina įtarimas, kad viskas gali būti kitaip“ (nuotraukos, garso įrašas, video)
„Užuojauta Pranciškui. O gal ačiū už pranašystę? Už tai, kad prieš aštuonis šimtmečius, kitiems aplinkui godžiai žarstant pirmąsias monetas, atsirado kvailelis, kuris suabejojo aukso galia sukurti geresnį ir laimingesnį pasaulį. Argi nepajutome, ypač pastarąjį pusmetį, jog tai tik iliuzija, užburtas bergždumo ir vergystės ratas?“, - klausia kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.
lrytas.lt paskaita: 11. Kunigas pranciškonas J.Sasnauskas: “Jokia krizė nebus įveikta pavieniui”
Balandžio mėnesio paskaitoje lrytas.lt siūlo į mus užgriuvusią krizę pažiūrėti ne pro pinigų prizmę. Apie žmogaus dvasią sunkmečiu ir kaip susigaudyti, kas vyksta, ir kaip eiti pirmyn, sutiko paskaitą skaityti kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas. „Prieš 800 metų šv.Pranciškus atėjo kaip permainų, reformų dvasinis žmogus ir paliko galingą dvasinį užtaisą ateičiai ne tik pranciškonams, ne tik Bažnyčiai, bet ir platesnei visuomenei“, - sako J.Sasnauskas apie galimybę pasimokyti iš jo vienuolių ordino Tėvo.
lrytas.lt paskaita: 10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“ (video, garso įrašas)
Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras, Vilniaus universiteto Filologijos dekanas Antanas Smetona, skaitęs paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvos“
lrytas.lt paskaita: 10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalbos padėtis dabar yra labai gera, palyginti su tuo, kas buvo pastaruosius 500 metų“
Lrytas.lt kviečia į viešą filologijos daktaro, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos paskaitą apie lietuvių kalbos padėtį dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvą. „Lietuvių kalbos padėtis dabar yra labai gera, palyginti su tuo, kas buvo per pastaruosius 500 metų, tad, manau, tai reikia puoselėti ir gerinti. Per paskaitą pabandysiu tai įrodyti“, – lrytas.lt sakė A.Smetona.
lrytas.lt paskaita ir diskusija: 9. Ar reikia heroizuoti lietuvių pasiekimus ir nuslėpti kvailystes? (video, nuotraukos, garso įrašas)
Istorija privalo nusikratyti politinės prostitutės suknelę, tačiau neturi panirti vien į faktų krapštinėjimą, o siūlyti politikams sprendimus. Lrytas.lt paskaitos ir diskusijos dalyviai tvirtino, kad Lietuvos istorija gali būti įdomi ir be J.Basanavičiaus bei A.Šapokos primesto heroizavimo, tačiau tam būtina pripažinti įvykusias kvailystes.
lrytas.lt paskaita: 9. Profesorius R.Lopata: „Istorijos politika ir politikos istorizavimas“
Devintą kartą vyksianti lrytas.lt paskaita pirmą kartą virs diskusija. Trumpą paskaitą apie istorijos politiką ir politikos istorizavimą perskaitysiantis politologas Raimundas Lopata žada sukelti istorikų diskusiją – kokia yra Lietuvos istorijos politika, ar neiškreiptai šiandien suprantame savo istoriją ir ar savo tapatybę kuriame remdamiesi ne klaidingai suvokta istorija?
lrytas.lt paskaita: 8. Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Lietuvos laukia kietas ir staigus ekonomikos nusileidimas” (video, garso įrašas, skaidrės)
Nuosaikiu pesimistu prisistatęs finansų analitikas S.Jakeliūnas pateikė visai ne kalėdiškas prognozes: „Skolinimo bumas ir kiti „importuoti“ pinigai sukėlė nekilnojamojo turto, darbo užmokesčio, importo, vartojimo, biudžetų ir kt. burbulus, kurie dabar sprogsta. Vyko interesų konvergencija, galima tai pavadinti „ekonomine grietinėle“, kurią kažkas nusigriebė, o bėda ta, kad liks „kūdi barščiai“, kuriuos bus nelabai malonu srėbti“.
lrytas.lt paskaita: 8. Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Krizės anatomija: kodėl baigėsi Lietuvos ekonomikos aukso amžius?“
Temstantis Lietuvos ekonomikos dangus dar tik pranašauja atslenkančias didžiausias negandas. Kodėl sukilo krizės vėjai ir kokie uraganai siaubs mūsų šalyje? Lrytas.lt kviečia į viešą nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno paskaitą apie ekonominę krizę ir jos priežastis. „Paskaita atskleis daugiau niuansų, kaip tą krizę galima valdyti, ir kodėl ji bus tokia intensyvi, kokia, deja, įsiplieks“, - sako analitikas.
lrytas.lt paskaita: 7. Filosofas G.Mažeikis: „Propaganda taikosi į mūsų geismus“ (nuotraukos, video, garso įrašas)
Propaganda įsismelkusi į mūsų kasdienybę ir siekia savų tikslų pagal žmogaus geismą, tačiau tai nėra didžiulė grėsmė, kol skirtingos propagandos tarpusavyje konkuruoja. Taip tvirtina filosofas prof. Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universitete skaitęs paskaitą „Propaganda ir simbolinis mąstymas“.
lrytas.lt paskaita: 7. Filosofas G.Mažeikis: „Propaganda išgyvena savo atgimimą“
Nuo Lietuvos tapatybės paieškų – prie simbolinio mąstymo ir propagandos. Tokį šuolį atlieka lrytas.lt paskaitų rengėjai ir siūlo pasiklausyti Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo, filosofo Gintauto Mažeikio paskaitos.
