Prancūzų sąjūdis už ekonomikos mažinimą „La Decroissance“ 
(30)
Žmogiškoji dimensija turi tapti svarbesnė už ekonominę. Dirbti daugiau, kad daugiau uždirbtum (toks buvo Prancūzijos prezidento rinkiminis šūkis), Paulio Aries manymu, yra visiška nesąmonė. Reikia atsisakyti pasenusios formulės „Kuo daugiau, kuo greičiau, kuo dažniau“ ir trumpinti darbo laiką, kad visi žmonės turėtų darbo minimumą ir kad kiekvienam iš jų liktų laiko savęs tobulinimui, poilsiui ir pomėgiams.
Tada iš naujo atrasime kitas gyvenimo sritis - meditaciją, poeziją, žaidimus, svajones, dalyvavimą visuomenės valdyme (politiką), kitaip tariant, turėsime laiko realizuoti save. Mauro Bonaiuti priduria, kad norint sustabdyti ekonominį augimą, reikia plėtoti veiklą, kuri naudoja mažai medžiagų ir energijos. Tai veikla, pagrįsta žmonių tarpusavio santykiais.
Reikia gaminti „tarpusavio santykių produkciją“ - įvairiapusę pagalbą aplinkiniams, kurti kultūrinius, meninius ir dvasinius ryšius. Ši idėja atsispindi ir viename iš “La Decroissance” šūkių: „Mažiau daiktų, daugiau tarpusavio santykių“.
Ekonomikos mažinimas negali būti globalus. Ta pati dieta netaikoma visiems, todėl ir ekonomikos mažinimas turėtų būti taikomas tik labiausiai „nutukusiems“ kraštams, o ir juose - tik tai kategorijai žmonių, kurie vartoja be saiko.
Analogiškai ir besivystančiuose kraštuose ne visi gyvena skurde, ten irgi reikia ieškoti teisingesnio būdo padalyti turtą. Anot Paulio Aries, ekonomikos mažinimas turėtų būti taikomas toms visuomenėms ir toms socialinėms grupėms, kurių bulimijos priežastis - silpnesniųjų apiplėšinėjimas. Pasidalijimo, t.y. demokratijos, klausimai čia yra net svarbesni už ekonominius.
Ne akmens amžiaus filosofija. Ekonomikos plėtros apologetai dažnai sako, esą ekonomikos mažinimas atves atgal į akmens amžių. La Decroissance ideologai su tuo nesutinka. Jų teigimu, ekonomikos mažinimas - tai procesas, kuris suteiks galimybę visiems gyventi žemėje, jos nesunaikinant.
Tai reiškia gyventi taip, kad nebūtų skriaudžiami silpniausieji ir ateinančios kartos. Tai pasidalijimo klausimas, nes, jei visi gyventų taip, kaip šiuo metu gyvena vidutinis prancūzas, reikėtų ne vienos, bet trijų planetų, o jei taip, kaip vidutinis amerikietis ar australas, - net šešių. Anot Serge'o Mongeau, tie, kurie sąmoningai apsispręstų mažinti savo gyvenimo lygį ir vartojimą, leistų geriau gyventi tiems, kurie patys skurdo nepasirinko.
Galvoti apie ateinančias kartas. Didžioji žmonijos dalis šiuo metu nėra reprezentuojama valdžios struktūrose. O tie, kurie reprezentuoja, ir toliau stumia civilizaciją į akligatvį, nes gyvendami taip, kaip gyvename dabar, ir aklai paklusdami mums primetamai politikai, paliksime vaikams daug mažiau, negu patys gavome.
Asmeninė atsakomybė. Kadangi jokie įstatymai negali apibrėžti, kaip žmogui elgtis, svarbiausias dalykas yra sąmoningumo laipsnis. Idėjas gali įgyvendinti tik patys žmonės. Tik jų sąmoningumas ir aktyvus dalyvavimas keičiant pasaulį gali duoti vaisių. Individualus sąmoningumas neatsiejamas nuo kolektyvinio. 7 psl. >>
(30)
Kiniją brangina ir pajamų netekęs jūrų transportas
Kinija brangsta, o prekes iš šios šalies gabenančios įmonės suka galvą, kaip išvengti kaip ant mielių augančių sąnaudų. Įtampą didina laivybos bendrovės, svarstančios apie galimą paslaugų kainų šuolį. Išeičių arsenale – tiek naujos vežimo galimybės, tiek ir tiekėjų paieška artimesnėse rinkose. „Turime informacijos, kad visos linijos nuo kovo kainas ketina kelti 70 procentų. Realaus pagrindo tam nėra, nes viską reguliuoja paklausa ir pasiūla, o pastaruoju metu kainos krito, laivai nėra maksimaliai apkraunami. Šie veiksmai yra visiškai nelogiški“, – žinią, kad krovinių vežimo jūra kainos gali kilti, vertina UAB „Acme Baltija“ direktorius Paulius Paršeliūnas.
Viešbučiams dabar geriau išmesti televizorius
Viešbučiai keiksnoja LATGA-A ir dieną, kai numeriuose įrengė televizorius. Mat nuo sausio LATGA-A pareikalavo, kad atlygį autoriams viešbučiai mokėtų ir už tuos kambarius, kurie stovi tušti. LATGA-A aiškina, jog naujoji tvarka yra teisingesnė autorių atžvilgiu. „Sumos, kurias turėsime mokėti LATGA-A, nuo šių metų auga tiesiog žvėriškai“, – konstatuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė.
Verslininkai teigiamai įvertino Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įvertinta kaip viena pažangiausius veiklos metodus diegiančių verslo priežiūros institucijų. Bendrovės RAIT atliktas tyrimas patvirtino, kad VMVT veiklą teigiamai vertina ir verslo atstovai.
Rusijoje klesti degtinės nuomos ir dovanojimo verslas
Rusijoje, kaip ir Lietuvoje, galioja apribojimai naktį pardavinėti alkoholinius gėrimus. Tačiau išradingi rusai juos palyginti lengvai apeina. Antai Novosibirske, kuriame alkoholiu draudžiama prekiauti nuo 23 iki 9 valandos, darbuojasi bendrovė „Litrovoz”. Svaigalų ji nepardavinėja: atvykęs kurjeris atveža gėrimų, tačiau už juos ima užstatą.
Ignalinos atominės elektrinės auditoriai pažėrė rimtų priekaištų
Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) dirba per brangūs konsultantai, uždarymo darbams trūksta daug pinigų, todėl siūloma kišti ranką į elektros vartotojų kišenes. Vakar Europos audito rūmai pažėrė kritikos dėl IAE uždarymo darbų. Kliuvo ir pačiai elektrinei, ir uždarymo darbus prižiūrinčioms institucijoms. Auditoriai vertino, kaip sekasi uždaryti atomines elektrines Slovakijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje.
Emigrantai į mikroautobusus grūda ir konservus, ir sofas
Į emigrantų pamėgtas šalis ir iš jų į Lietuvą mikroautobusais keliauja ne tiktai gardumynai, bet ir baldai bei buitinė technika. O muzikantai tokiu būdu gabena ir koncertų techniką gastrolėms išeivių pamėgtose šalyse. Iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, Škotiją, Vokietiją, Norvegiją ar Ispaniją kartu su drabužiais, batais darda ir konservuoti agurkai, pomidorai, uogienės.
Turtingiausias Lietuvoje – S. Karosas, turtingiausiųjų dešimtuke velionį B. Lubį pakeitė jo žmona L. Lubienė
Turtingiausias Lietuvoje – Šveicarijoje gyvenantis ir naftos versle milijardus uždirbęs Saulius Karosas, Lietuvoje valdantis Medicinos banką, apskaičiavo portalas ekonomika.lt. Praeitais metais pirmavęs „Maximos“ pagrindinis savininkas Nerijus Numavičius šįmet tenkinasi trečiąja vieta. Antroje sąrašo vietoje – Lietuvos pilietis Dmitrijus Buriakas, sėkmingai dirbantis Ukrainoje. Jo turtas vertinamas 3 mlrd. litų.
Europos Sąjunga ketina supaprastinti finansavimo taisykles
Europos Sąjunga (ES) nuo 2014-ųjų ketina supaprastinti skiriamos paramos taisykles mažoms ir vidutinėms įmonėms, miestams ir regionams, studentams, mokslininkams. Planuojama, kad kaip įrodymų nereikės saugoti ir išblunkančių autobusų bilietų.
Vokietijos eksportas pernai buvo rekordinis
Pernai Vokietijos prekybos perteklius pasiekė 158 mlrd. eurų. Puikius rezultatus lėmė 11,4 proc. išaugęs eksportas, kuris pirmą kartą viršijo 1 trln. eurų ribą, informuoja BBC.
Prancūzijai pernai 40 proc. pavyko sumažinti biudžeto deficitą
Prancūzijos biudžeto deficitas 2011 metais sumažėjo 38,98 proc. ir siekė 90,8 mlrd. eurų. Palyginimui, 2010 metais šis rodiklis buvo pašokęs iki rekordinių aukštumų, 148,8 mlrd. eurų, rodo šalies biudžeto ministerijos duomenys.
