Brakonieriai siautėjo Krokų lankos draustinyje 
(13)
Praėjusią naktį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus pareigūnai Krokų lankos ežere, botaniniame-zoologiniame Nemuno deltos regioninio parko draustinyje, sulaikė dvi brakonierių poras.
Pirmieji du pažeidėjai, Šilutės miesto gyventojai, savo grobį (83 karšiai, 18 karosų, lynas ir sezanas) sugavo draudžiamu būdu – statomaisiais tinklais. Pažeidėjai turės ne tik sumokėti administracines baudas, bet ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą 1170 Lt žalą. Bus konfiskuota jų guminė valtis, dveji žiūronai.
Kita sulaikytų brakonierių pora – Šilutės rajono Pagrynių kaimo gyventojai. Jie penkiais tinklais buvo sugavę 195 karšius, 34 karosus ir kitų žuvų. Šiems pažeidėjams taip pat bus skirtos administracinės nuobaudos, teks atlyginti 2738 Lt žalą gamtai. Iš jų bus konfiskuota guminė valtis, jos variklis „Yamaha“, žiūronai.
Nors brakonieriai pamaryje vis labiau įžūlėja, daugeliui nepavyksta pasislėpti nuo inspektorių. Departamento pareigūnai vien gegužės mėnesį išaiškino per du šimtus mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimų. Apie 80 iš jų – šiurkštūs, kai žvejojama neleistinu būdu, t.y. tinklais, trišakiais kabliais.
Šį mėnesį už šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus Klaipėdos regione skirta daugiau kaip 20 tūkst. Lt administracinių baudų. Pažeidėjai privalės atlyginti beveik 23 tūkst. Lt žuvų ištekliams padarytą žalą.
(13)
Vasario 5–oji – Šv. Agotos arba Duonos diena
Nuo seno lietuviai tikėjo, kad šv. Agotos dieną pašventinta duona saugos nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį pašventintos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Šv. Agotos duona populiari ir šiandien. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1,5 kg. duonos. Šiandien mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama mažiau – po 150 – 300 gramų.
Lietuviška kiaulė tapo deficitu
Natūraliai užaugintos lietuviškos kiaulės mėsos, kaimiškų lašinukų, rūkyklos dūmu kvepiančio kumpio netrukus ieškosime su žiburiu. Kodėl? Ar lietuviai nebemoka auginti kiaulių? Moka ir dar kaip moka, bet kaimuose neliko kas kiaules augina, neliko ir kiaulių.
Stogdengiai laukia darbų gausos, žmonės – viliojančių nuolaidų
Kiek kainuotų perdengti asbestinio šiferio stogą nauja danga? Atsakymų į šį klausimą vis dažniau ieško kaime gyvenantys žmonės. Stogų dangai jie viliasi gauti ES paramos, tačiau darbų ketina imtis savo rankomis. Iki šiol tuščios buvo kalbos apie valstybės paramą asbestiniams stogams keisti. Ne vienas kaime gyvenantis žmogus, praradęs viltį jos sulaukti, senus, kiaurus asbestinio šiferio lakštus jau nuplėšė nuo stogo. Ir uždengė jį nauja danga.
Žemės ūkio rūmuose susirėmė skirtingos ekonomikos mokyklos
Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis prieš pat Kalėdas parlamentarai patvirtino arba atidavė parlamentiniams komitetams toliau nagrinėti pluoštą mokestinių įstatymų pataisų, beveik nesigilinę į jų turinį. Tokia skuba buvo teisinama kilniu siekiu papildyti valstybės biudžeto išteklius. Tačiau ūkininkai pasiskaičiavo, kad po dar vienos mokestinės reformos gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių smaugiami žemdirbiai nebepajėgs įsigyti šiuolaikinės technikos, kokybiškesnių trąšų ir ekologiškesnių augalų apsaugos priemonių, pasamdyti daugiau kaimo bedarbių.
Pirmadienį pradės sodinti agurkus
UAB „Kietaviškių gausa“ pirmadienį pradeda sodinti agurkus, jų derlių į parduotuves planuoja vežti jau kovo pradžioje.
Dėl užšalusių kasos aparatų Mokesčių inspekcija turgaus prekeiviams siūlo kvitus išrašyti ranka
Turgaus prekeiviai nuogąstauja, jog mokesčių inspektoriai per šalčius specialiai rengs reidus, kad patikrintų ar naudojami kasos aparatai. Tačiau dėl šalčių ne vieno verslininko kasos aparatas užšalo. Mokesčių inspekcija ramina, kad specialiai reidų nerengs ir kasos aparatų nenaudojančių prekeivių nebaus jei šie kvitus išrašys ranka.
Priminimas ūkininkams: per šalčius pasirūpinkite gyvūnais
Pastaruoju metu smarkiai atvėsus orams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena ūkininkams ir kitiems gyvūnų laikytojams, kad nepamirštų pasirūpinti gyvūnų laikymo sąlygomis, apsaugoti jų nuo šalčio. Pasitaiko pavienių atvejų, kai ūkiniai gyvūnai vis dar laikomi lauke.
Lietuviška arkliena tampa retenybe
Italai vis dar gamina patiekalus iš lietuviškos arklienos. Tačiau vis mažiau, nes mažėja ir pačių arklių. Todėl senka ir legalaus jų eksporto srautas. Praėjusią savaitę daugelis žmonių piktinosi Vilniaus rajono ūkininko Algio Alfredo Kaušakio elgesiu: jis net ir žiemą kone pusantro šimto arklių laiko lauke ir vėjo košiamose arklidėse, o apie šieną ar vandenį šie gyvuliai gali tik pasvajoti.
Gyvenimui prikelti sendaikčiai gyvena plungiškio asmeniniame muziejuje
Plungiškio namuose gyvena seni radijo imtuvai, patefonai, plokštelės, fotoaparatai, lygintuvai ir daugybė kitų senų daiktų. Šalia Plungės, vienoje iš sodininkų bendrijų, gyvenantis 60 metų Donatas Arlauskas save vadina tiesiog pensininku. Nors apie save kalba kukliai, iš tiesų šis vyriškis - kitoks negu visi. Jis ir įdomus pašnekovas, ir muzikantas, ir dar - įvairiausių sendaikčių rinkėjas. O jo namuose yra įkurtas muziejus. Donatas kilęs iš Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Getaučių kaimo, tačiau save laiko plungiškiu.
Viena ranka duoda, kita atima
Šiandien galima daug kalbėti apie sudėtingą situaciją žemės ūkio bendrovėse ir visame žemdirbystės sektoriuje, tačiau visa tai ir liks tuščios kalbos, jeigu nebus paremta konkrečiais skaičiais. Todėl Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) atliko savo finansinių srautų analizę, kuri akivaizdžiai rodo, kad valstybė, viena ranka teikdama paramą, kita ranka pusę šios paramos atsiima atgal įvairių mokestinių prievolių forma.
