lrytas.lt inf.
Internete buvo paviešintas intriguojantis dokumentas, atskleidžiantis Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) planus kovoti su internetiniu piratavimu. Tačiau LANVA siūlomi veiksmai potencialiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytoms pilietinėms teisėms į privatų gyvenimą ir asmeninės informacijos saugumą bei privatumą. LANVA siekia, kad Lietuvos interneto paslaugų tiekėjai ir kitos šalies organizacijos pasirašytų „Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą“, kuris įpareigotų juos sekti Lietuvos piliečius ir viešinti jų asmeninius duomenis trečiosioms šalims.
 |
Pramogų pramonė siekia visomis įmanomomis priemonėmis riboti vartotojų teises ir galimybes bei išpešti iš jų pinigus, motyvuodama dažnai nebūta grėsme jų verslui.  D. Horrocks |
Pirminiai kodekso tikslai atrodo kilnūs. Šį etiško elgesio kodeksą pasirašiusios organizacijos įsipareigotų kovoti su piratavimu, užsiimti šviečiamąja veikla ir aiškinti visuomenei apie piratavimo žalą, geranoriškai bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, rengiant projektus, gerinančius autorių teisių apsaugą bei imtis kitos naudingos veiklos. Tačiau atidžiau paskaičius liepos 7 dieną ketinamo pasirašyti kodekso nuostatas, tampa akivaizdu, kad šia privačių interesų sutartimi siekiama sukurti komercinę „didžiojo brolio“ struktūrą, besirūpinančia tik stambiojo verslo kišene ir monopolijų palaikymu.
Abejojantiems, kad Lietuvoje veikianti organizacija gali raginti šalies komercines bendroves ir visuomenines organizacijas užsiimti antikonstitucine veikla, pateikiame Kodekse siūlomus kovos su „piratavimu“ bei etiško, LANVA požiūriu, elgesio rinkoje užtikrinimo metodus:
1. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudotojai, taip pat IPT įsipareigoja operatyviai informuoti LANVA apie neteisėtos ar neetiškos veiklos rinkoje požymius. Galima teigi, kad tai jau yra privačių asmenų nesankcionuotas sekimas ir informacijos rinkimas, nes LANVA ir kitos komercinės organizacijos nėra teisėsaugos organizacijos, turinčios tokius įgaliojimus. Tokia veika prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio punktui: Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
2. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektų leidėjai ir autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudotojai įsipareigoja netoleruoti tų kūrinių lygiagretaus importo iš kitų ES šalių praktikos (teritorinio principo nesilaikymo), kuriems gaminti ir platinti Lietuvos Respublikos subjektai yra gavę išimtines licencijas, o bendrovės, turinčios išimtines licencijas, įsipareigoja operatyviai informuoti LANVA apie tokios nesąžiningos veiklos požymius rinkoje. Tokia nuostata palengvina monopolinių struktūrų susidarymą ir jų išsaugojimą, slopinant konkurenciją. Kaip šio punkto priešpriešą, galima paminėti Europos Komisijos siekius suvienyti muzikos platinimo rinką Europos Sąjungoje. Šiuo metu muzikos platintojai, norintys Europoje, turi sudaryti sutartis su kiekvienos Europos šalies autorių teisių agentūromis ir/arba leidėjais ir įsigyti išimtines licencijas kiekvienoje šalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnius tai pat potencialiai prieštarauja tokiam punktui: Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. 2 psl.>>
