Finansinių zombių gimimas (45)

Stasys Jakeliūnas:

Ar ekonomikos užkalbėjimai padės apsisaugoti nuo dar vienos krizės bangos? (42)

---

Ar Lietuvai reikia euro? (121)

---

Ar bankrutuos Lietuva? (150)

---

Kas arčiau bankroto - krizę išgyvenanti Baltarusija ar atsigaunanti Lietuva? (267)

---

Klausimai kandidatui į Lietuvos banko valdybos pirmininko postą V.Vasiliauskui (81)

Šių metų pradžioje tokios išmokos dar labiau išaugo ir vidutiniškai siekė jau apie 4 mln. litų. Dėl to UAB „Būsto paskolų draudimas“ su finansiniais sunkumais susiduriantiems klientams ėmėsi siūlyti perimti įsipareigojimų vykdymą – kas mėnesį už juos mokėti įmokas bankams.

Iš pirmo žvilgsnio, tai lyg ir pateisinama – taip tarsi teikiama pagalba laikinai sunkumų turintiems būsto paskolas paėmusiems gyventojams. Atrodo, kad su tokia pagalba sutinka ir kai kurie bankai, nors ekonominė logika turėtų diktuoti, kad tai jiems neapsimoka. Kol dar draudimo bendrovė nebankrutavo, bankams geriausia gauti visą išmoką. Tačiau, matyt, čia yra ir politinio pobūdžio argumentų, ir motyvų bei valdžios ir komercinių bankų partnerystės apraiškų.

Taip tik sukuriamos iliuzijos, kad problemos kažkaip bus išsispręstos. Vargu ar šios bendrovės darbuotojai yra pajėgūs tinkamai įvertinti atskirų gyventojų galimybes po metų ar vėliau grąžinti susikaupusią skolą ir atnaujinti įmokų mokėjimą bankams. Ir kažin ar jie gali numatyti, kada ir kaip Lietuvoje baigsis šis sunkmetis. Tokias abejones pagrindžia visa ankstesnė šios draudimo įmonės veikla ir jos rezultatai.

Kokia dalis gyventojų pajėgs grąžinti skolas draudimo bendrovei ir toliau sėkmingai vykdys finansinius įsipareigojimus bankams? Kitų šalių statistika rodo, kad tokių gyventojų bus tikrai mažiau kaip pusė visų skolininkų.

Kaip bus išieškomos skolos iš gyventojų, kurie nepajėgs atsiskaityti su draudimo bendrove? O gal šios skolos bus nurašytos, nes juk ši bendrovė – valstybės kapitalo? Tuomet eilinį kartą būtų gviešiamasi nieko dėtų mokesčių mokėtojų pinigų?

UAB „Būsto paskolų draudimas“ apskritai neturėjo egzistuoti ir, kaip skelbiama, „prisidėti prie nekilnojamojo turto rinkos plėtros“, ypač – prasidėjus skolinimo bumui 2005–2006 metais. Ši bendrovė prisidėjo prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimosi ir prie to, ką galima būtų pavadinti Lietuvos „antrarūšių“ būsto paskolų rinkos problemų.

Suprantama, šių problemų mastai Lietuvoje mažesni, negu JAV, tačiau jų prigimtis – labai panaši. Buvo sukurtos paskatos skolintis šimtus tūkstančių litų žmonėms, kurie neturi pakankamų galimybių šias skolas grąžinti.

Na, o statybininkai ir bankai, suprantama, pasistengė tuo pasinaudoti. Vieni – statydami menkaverčius būstus šiuolaikiniuose „getuose“, kiti – skolindami pigiai iš Skandinavijos gautus milijardus eurų. Ir vieni, ir kiti, suprantama, siekė greito pelno, kuris dabar atsirūgsta visiems.

Būtų labai gerai, jeigu tai bus vienintelis finansinis zombis Lietuvoje. Tačiau manau, kad jų turėsime ir daugiau. Jeigu tai įvyks, valdžia privalės dar daugiau skolintis ir dengti tokių institucijų nuostolius, užkraudama papildomą naštą mokesčių mokėtojams. Gali neužtekti ir ką tik išplatintos beveik 2 mlrd. litų vertės euroobligacijų emisijos.

Labai rizikinga veikla šiuo metu yra įvairių valstybės garantijų dalinimas, vykdant ekonomikos skatinimo programas. Problemų gali turėti ir kai kurie komerciniai bankai. Neatsitiktinai Seime rengiamasi priimti Finansinio tvarumo įstatymą, kuriuo remiantis, galima bus nacionalizuoti komercinius bankus, jei jie patirtų sunkumų.

Įdomu, kur slepiasi tie kompetentingi valdžios atstovai, kurie yra pasirengę vadovauti tokioms valstybės kapitalo finansų institucijoms. Šiuo metu tokių niekur nesimato.