Ketvirtadienį krikštynų šampanu apšlakstytas 101,8 metrų ilgio ir 36
metų pločio naujos kartos laivas-platforma „Windlift-1“ penktadienį išplauks iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir netrukus bus įkinkytas
į darbą - Šiaurės jūroje montuos vėjo jėgaines.
 |
Laivas penktadienį išplauks iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir netrukus bus įkinkytas į darbą.  G.Pilaitis |
Pirmąjį Europoje tokį milžiną, skirtą ne pavienių vėjo jėgainių, o
ištisų parkų atviroje jūroje statybai, Vokietijos bendrovės „Bard
engineering Gmbh“ užsakymu Klaipėdoje pastatė Estijos koncerno „BLRT
Group“ valdomos įmonių grupės „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) specialistai.
Pagal seną jūreivišką tradiciją šampano butelį į „Windlift-1“ bortą
sudaužė iš Vokietijos Bremeno uosto į iškilmes pakviesta laivo
krikštamotė Erna Bekker - vienintelio „Bard Engineering“ savininko
Arnoldo Bekkerio dukra. Laivą pašventino kunigas Romualdas Valavičius.
„Linkiu šiam laivui įveikti visas negandas“, - įgulai saugaus
plaukiojimo ne visada ramioje Šiaurės jūroje „Wind Lift-1“ palinkėjo iš
Kazachstano vokiečių šeimos kilusi E.Bekker. Anksčiau Jekaterinburge
dirbęs jos tėvas inžinierius, prieš 6 metus repatriavęs į Vokietiją, ten
gana sėkmingai griebėsi naujo verslo - vėjo energetikos jūrose.
Vėjo energetiką plėtojantys vokiečiai užsimoję Šiaurės jūroje, apie 100
kilometrų nuo Kukshafeno uosto, pastatyti kelis 400 megavatų vėjo
jėgainių parkus, kurie užims 860 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.
Galingų vėjo energetikos parkų statybai prireikė naujos kartos laivų.
„Šis tikrai unikalus „Bard engineering“ projektas buvo lyg iššūkis
visiems VLG ir jiems padėjusiems specialistams iš Olandijos, Vokietijos,
Estijos, Ukrainos. Vienu metu „Windlift-1“ statė 600 žmonių. Vien tik
itin patvaraus, retai naudojamo plieno sunaudota daugiau kaip 6000
tonų“, - pažymėjo VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
„Windlift-1“ atviroje jūroje nuleidęs į dugną 71 metrų ilgio metalo
atramas, iškils virš vandens. Baržomis atplukdytas vėjo jėgainių
konstrukcijas kilnos laivo-platformos denyje sumontuotas 500 tonų
keliamosios galios kranas. Čia įrengta ir sraigtasparnių aikštelė.
„Windlift-1“ aptarnaus pusšimtis žmonių. Įgula ne tik montuos vėjo
jėgaines jūroje, bet ir jas prižiūrės. VLG specialistai baigia statyti
dar vieną svarbų įrenginį - transformatorių platformą „Bard-1“, iš
kurios Šiaurės jūroje pagaminta energija bus perduodama į krantą.
Vėjo jėgainių parkų kūrėjų laukia nelengvas darbas - atviroje jūroje iš
laivo „Windlift-1“ į Šiaurės jūros dugną reikės sukalti 91 metrų ilgio
polius, kurie laikys jėgainių bokštus su turbinomis. Pagaminta vėjo
energija povandeniniais kabeliais bus perduodama į tinklus sausumoje.
„Sunkmečiu sutelktomis jėgomis mums pavyko įgyvendinti ambicingą
projektą. Kitas etapas - 80 vėjo turbinų jūroje statyba. Į ją ketiname
investuoti apie 1 milijardą eurų. Po to žiūrėsime, ar statyboms užteks
vien šio laivo“, - kalbėjo „Bard Engineering“ vadovas Heiko Rosas.
Laivo krikštynose dalyvavęs naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas VLG specialistams palinkėjo
daugiau tokių užsakymų. Buvęs europarlamentaras neatmetė tikimybės, jog„Windlift-1“ paslaugų kada nors prireiks ir Lietuvos energetikams.
Kol kas šalies verslininkai nedidelio galingumo vėjo jėgainių parkus
stato sausumoje, arčiau jūros, tačiau Klaipėdos universiteto docentas
Stasys Paulauskas neabejoja, jog anksčiau ar vėliau lietuvių sumontuotų
vėjo turbinų mentės ims suktis ir Baltijos platybėse.
„Jūroje jau išžvalgyti penki perspektyvūs rajonai. Sekdami vokiečių
pavyzdžiu ten galėtume statyti panašius vėjo jėgainių parkus“, - sakė
alternatyvios energetikos projektus kuriantis S.Paulauskas.
